Veganiški makaronai su špinatų padažu

Viso grūdo spagečiai su veganišku špinatų grietinėlės padažu.

Makaronai gali būti sveikas ir naudingas maistas, kai yra tinkamai paruoštas. Po to, kai įsikaliau į galvą jų paruošimo taisyklę, visuomet juos gaminu al dente. Ir ne tik tam, kad būtų ką pakramtyti, bet ir tam, kad angliavandeniai, tūnantys makaronuose, nenusėstų tiesiai man ant užpakalio, o lėtai tiesiai man į kraują išskirtų energiją, kurios iš porcijos gaunu keletui valandų. Jeigu makaronai pervirę, juos galite išmesti – nebent norite priaugti svorio, tuomet tai geras pasirinkimas. Klausiate, kaip gi išsivirti juos al dente? O gi virkite lygiai 1 minute trumpiau nei rašo ant Jūsų turimų makaronų pakuotės. Būkite tikslūs kaip laikrodis ir atėjus tai akimirkai kaip mat pulkite nupilinėti verdančio vandens nuo savo makaronų. Palikite gražuolius aušti sausame puode, kol užsiimsite padažo reikalais.

Dar vienas dalykas, kurį manau esant reikšminga paminėti, kalbant apie makaronus, aš jų niekaip negaliu įprasti vadinti ‘pasta’, kaip tai daro labiau išprusę ir daugiau į Vakarus keliavusieji. ‘Makaronai’ man yra normalus ir artimas žodis, na ir kas, kad lietuvių kalbos sergėtojai išsirinko vieną nepopuliariausių pastos formų, sulietuvino ją ir pavertė lietuvišku daiktavardžiu. Šiaip jau esu grammar nazi ir su tais pačiais sergėtojais mielai pasiginčyčiau daugeliu klausimu, bet ‘makaronai’ man tinka. Aš užaugau su makaronais. Niekas mano aplinkoje jų pasta nevadindavo. Man pasta yra dantų pasta. Dar gali būti pomidorų pasta arba sezamų pasta (tahini). Bet kuriuo atveju tai yra vienalytė tiršta masė, kuria gali ant ko nors užtepti, o štai makaronai visuomet yra birus produktas mano vaizduotėje. Tai ir ‘pasta’ man lietuvių kalboje čia niekaip nesueina.

Ir galiausiai, the last but not the least, mano makaronai visuomet būna viso grūdo. Kad iš kietagrūdžių kviečių (angl. durum wheat), tai man atrodo kaip ir savaime suprantama (čia tokia pietietiška kviečio veislė, iš kurios miltų gaminama geriausia pasaulyje pica ir geriausi makaronai), bet kai truputį labiau ėmiau domėtis mitybos reikalais, tai stengiuosi pirkti ir gamintis išskirtinai viso grūdo makaronus. Tai reiškia, jog grūdas yra sumalamas kartu su sėlena, štai dėl ko tokie makaronai visuomet yra gerokai tamsesni ir kietesni už įprastus. Jie niekuomet nesuverda (nebent nuo širdies stengsitės) ir puikiai laiko savo formą dar kartą patiekalą pašildžius. O vėliau ta pati sėlena sudaro barjerą angliavandeniams būti pasisavintiems tuoj pat iš karto ir virsti nepageidaujamais kilogramais ant kūno.

Taigi išsiaiškinom. Mano makaronai visuomet yra iš kietagrūdžių kviečių, viso grūdo, ir išvirti al dente. Ai, dar paskutinis niuansas – nenustebinsiu, tačiau makaronai mano lėkštėje pagal galimybes būna iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Nes man taip ramiau dėl to, ką dedu į burną, ir skaniau. Nes ekologiški produktai yra žymiai skanesni už neekologiškus. Dėl to galime nesiginčyti, kadangi mano lepūs skonio receptoriai prie gero greitai pripranta ir išmoksta atskirti kokybę nuo prasto daikto. Dar gi, eko makaronai savo kaina kainuoja tiek pat arba dar mažiau negu kietagrūdžių kviečių makaronai kokioje nors itališkų delikatesų parduotuvėje. Patikėkite, tas keliasdešimt euro centų skirtumas Jums gyvenimo nenutrumpins, o skania vakariene džiaugsitės visą vakarą.

Kai jau apie makaronus viską išsiaiškinom, galime pereiti prie grietinėlės padažo. Čia irgi niuansas – šįkart naudojau ne įprastą karvės pieno grietinėlę, kuri šiaip savo skoniu ir prigimtimi šiame recepte tinka, o rinkausi sojų grietinėlę. Nes man tie visi sojų, grūdų ir riešutų produktai (pienas, grietinėlė, sūris ir kt.) yra fantastiškas reikalas ir juos vartoju dėl to, kad man tiesiog yra skanu. Kad pieno privengiu, ištikimi Skaitytojai jau žino ir jiems kartoti penkioliktą kartą nereikia, bet jei kas skaitote pirmą kartą, tai maloniai Jus informuoju, kad pieno produktams šiais laikais yra krūvos alternatyvų ir net va tokius puikius itališkus makaronus galima pasigaminti nenaudojant jokių gyvulinės kilmės produktų. Jeigu netoleruojate laktozės ir esate alergiškas arba prisiekęs veganas, Jums taip pat labai rekomenduoju išbandyti sojos grietinėlę. Neretai nustebsite, kad skonis mažai kuo skiriasi, o galutinis rezultatas iš viso pribloškia, kad Jūs net pamiršite, kad yra tokia karvių pieno grietinėlė.

Rimtai. Sojų grietinėlės stengiuosi visada turėti savo virtuvėje ir tik tais atvejais, kai pamirštu jos nusipirkti ir sugalvoju gaminti kažką su grietinėle, naudoju įprastinę pienišką. Dar gi labai geras dalykas, kad sojų grietinėlė atidaryta gali išstovėti šaldytuve kad ir savaitę – nesugenda. Pabandykite palaikyti savaitę atidarytą karvės pieno grietinėlę. Mintį supratote.

Štai mano puikioji itališka grietinėlė su itališkais makaronais iš Biotekos:

Sojų grietinėlė ir itališki kietagrūdžių kviečių makaronai parsiduoda Biotekos parduotuvėse.

2 sočioms porcijoms žalių kaip pavasaris makaronų reikia:

– 200 g viso grūdo Rapunzel spagečių;

– 150 ml Isola Bio sojų grietinėlės;

– 70 g šviežių špinatų lapelių (kiekis iš akies – kuo daugiau špinatų, tuo Jūsų padažas bus žalesnis);

– 1 skiltelės česnako;

– druskos ir pipirų;

– 2 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus;

– nedidelė sauja (~20 g) rukolos lapelių;

– 1 valg. š. sausoje keptuvėje paskrudintų kedro arba pinijų riešutų (maži – tai kedrai iš Sibiro taigos, o ilgi – tai pinijos iš Viduržemio jūros pakrantės)

Aš iš pradžių pasigaminau padažą. Į įkaitintą keptuvę įpyliau šaukštą aliejaus ir subėriau sukapotą česnako skiltelę. Pakepinau nepilną minutę ant vidutinės ugnies ir subėriau špinatus. Ugnį sumažinau, keptuvę uždengiau, kad špinatai suglebtų. Atidengusi dangtį truputį pamaišiau, kad visi lapai gautų karščio ir susivyniotų, tačiau neprarastų savo gražios spalvos. Suglebus lapams ugnį išjungiau ir supyliau sojų grietinėlę. Tiršta grietinėlė kaip mat įkaito ir paskandino špinatų lapelius. Viską pagardinau druska ir pipirais ir dar palikau minutei po uždengtu dangčiu pritraukti skonio. Galiausiai keptuvės turinį supyliau į blenderį ir sumaliau iki tiršto padažo:

Špinatų ir grietinėlės padažas.

Padažą atsidėjau į šalį ir pridengiau lėkštute. Pagal aukščiau išdėstytus patarimus ir instrukciją ant pakuotės išsiviriau spagečius – maniškiai virė sūdytame vandenyje 7 minutes.

Kai makaronai išverda ir skystį nupilame, į tą patį puodą su makaronais suberiame švarius ir sausus rukolos lapelius bei špinatų padažą. Viską gerai išmaišome ir krauname į lėkštes. Apšlakstome ypač tyru alyvuogių aliejumi ir puošiame kedrų riešutėliais. Alyvuogių aliejus suteikia papildomo skonio gilumo, o riešutai lepina kontrastinga konsistencija. Malonu kramtyti ir dar ilgai, oi kaip ilgai jausti sotumą. Jokio sunkumo, tik pamažu išsiskirianti energija arba ramus laikas prieš miegą, kai jau tikrai nebesinori dar ko nors skanaus.