Bolivinių balandų tabulė

Tabbouleh – lietuviškos vasaros gaiva trykštančios salotos, veganų džiaugsmas, labai populiarus Levante (rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje ir Šiaurės arabų kraštuose). Tradiciškai šių salotų pagrindas yra bulguras – termiškai apdorotos kviečių kruopos, be sėlenų, stambiai skaldytos, savo skoniu primenančios saldžias perlines kruopas. Kiti vietoje bulguro naudoja kuskusą – irgi kviečių kruopas, tačiau gerokai smulkesnes nei bulguras ir labiau perdirbtas (tai iš esmės yra garais paveiktos manų kruopos; čia kam aktualu sveiko grūdo kruopos, išsaugojusios sėlenas [skaidulas] ir visokias maistines medžiagas – tai bulguras ir kuskusas nėra iš jų). Aš tuo tarpu ėmiausi revoliucijos (kaip man pasirodė) ir tabulė gaminau su bolivinėmis balandomis (quinoa Ang.).

Tarp mūsų kalbant, populiariau balandos vadinamos „kynva“ arba „kvinoja“, tačiau tai nėra lietuviški žodžiai, man gi labai gražiai skamba „balandos“. Jungtinių tautų Tarptautinė maisto ir žemės ūkio organizacija 2013 metus dedikavo bolivinėms balandoms ir Jūs galite pasiskaityti (anglų kalba), kuo šios kruopos tokios nusipelniusios, ir nuoširdžiai rekomenduoju tradicinėms šeimininkėms, kurios retai gamina kruopas, neskaitant grikių ir ryžių, atrasti šią be galo maistingą kruopą (kuri iš tikrųjų yra visai ne kruopa, o sėkla), taip idealiai derančią su šviežiomis daržovėmis. Kruopos + daržovės retai kam skamba skaniai, o aš kviečiu Jus į savo revoliuciją ir linkiu atrasti naują vasarišką skonį tarp visų tų šaltibarščių ir pomidorų su druska grietine (visa tai irgi yra labai gerai, tik kartais pabosta).

Bolivinė balanda, pasak ilgos istorijos, yra kilusi iš Pietų Amerikos, kur ji buvo garbinama dėl neįtikėtino maistingumo – savo baltymų gausa vietos kariams padėdavo išgyventi per ilgai trunkančius alinančius žygius ir karus. Sako, kad ši Anduose auganti kruopa jau kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą buvo kultivuojama Peru ir Bolivijoje. Ačiū ispanų konkistadorams, kurie nepasikuklino skleisti žinią apie balandas ir atvežti jas į Europą. Sako, jog inkų auksu vadinamos kruopos šiek tiek savo skoniu primena soras, o aš kadangi sorų nesu ragavusi, tai man jos asocijuojasi su ryžiais. Vistik balandos turi savo specifinį aromatą, kurio tuoj prisipildo visi namai beverdant. Kuo kruopos tamsesnės, tuo geriau jaučiasi riešutus menantis aromatas. Lengviausia yra rasti baltųjų balandų kruopų, tačiau man labiau patinka raudonosios – pastarųjų aromatas ir skonis gerokai ryškesnis, be to ir estetine prasme jos virtos žiūrisi kur kas smagiau, o dažnam svečiui – iš viso kaip stebuklas. Būna net ir juodų balandų, tačiau aš tokių dar nesu ragavusi, žinau tik, kad tai gan retas produktas. Šį pavasarį su draugų kompanija viešėjome Lichtenšteine ir vienas iš dviejų prisiminimų iš ten (nes Lichtenšteine nelabai yra ką veikti ir ko pamatyti) yra juodųjų balandų makaronai, pirkti už pasakiškus pinigus (man patinka užsienio šalyse pirkti keistus maisto produktus ir paskui juos parsivežus namo visiems rodyti). O antras atminimas – tai magnetukas ant šaldytuvo, nes kokia kelionė be magnetuko. Tuos makaronus aš saugau iki šiol, morališkai kaupiuosi jų gamybai, nes tokiam ypatingam produktui reikia ir ypatingo recepto. Kai jau susikaupsiu, būtinai parašysiu ir Jums.

Lietuvoje reikia būti tikru kruopininku (tokiu, kuris valgo labai daug kruopų), kad žinotum balandų kruopas. Iš tikrųjų, jau kelerius metus balandų galima nusipirkti įvairiose sveiko maisto ir didelėse prieskonių parduotuvėse, o prieš keletą mėnesių jau netgi Vilniaus Prismoje pamačiau šių kruopų (tiesa, tik vienos rūšies ir tik baltų). Man labai gera būna širdy, kai kokį nors savo mėgstamą produktą atrandu eiliniuose prekybos centruose. Ne paslaptis, kad kai kuriuos man įprastus maisto produktus perku sveiko maisto/delikatesų parduotuvėse. Nemaža dalimi dėl to, jog eilinėse maksimose jų tiesiog nėra. Metai iš metų einu per įvairius maisto skyrius, ieškodama naujovių, kartais pasiseka. Taigi balandos jau po truputį tampa lengviau prieinamos ir tai jau greitai nebebus raritetas, kurį daugelis painioja su mūsų kiemuose augančiomis to paties pavadinimo piktžolėmis. Jokios čia ne piktžolės, o labai maistingas augalas, iš kurio lapų taip pat gaminamos salotos.

Aš buvau sau pasižadėjusi rašyti trumpesnes įžangas, kad Skaitytojai nepamirštų, dėl ko atsivertė šį puslapį, bet kai tik kažkas naujesnio, tai mane nenumaldomai ima noras kuo išsamiau papasakoti apie konkretaus recepto ar produkto kilmę ir vartojimą. Pažadą atsiimu.

Klaipėdoje turiu kolegę, su kuria neretai pasidaliname maisto idėjomis. Vieną sykį ji man davė nuorodą su gausybe balandų paruošimo būdų ir pasakė „priimk iššūkį“. Negi aš laužysiuos – priėmiau. Artimiausiu metu ketinu pagaminti didžiąją dalį ten publikuojamų patiekalų (gal tik tuos saldžius praleisiu, nesu saldžių kruopų megėja) ir apie juos papasakoti čia. Balandų tabulė receptą pasiskolinau iš Bon Appetit. Daugumą receptų gaminu iš akies, tad ingredientų kiekius galima varijuoti. Dubeniui salotų reikia:

– 100 g balandų kruopų (mes jas po to išvirsime ir Jūs nustebsite, kad jų padaugės kone trigubai);

– 5 žaliųjų agurkėlių;

– 3 vidutinio dydžio pomidorų arba ~200 g vyšninių;

– keletas šakelių šviežių petražolių, mėtų ir svogūnų laiškų;

– skiltelė česnako (galima ir daugiau);

– 0,5-1 citrinos sulčių;

– keli šaukštai gero alyvuogių aliejaus;

– tabulė prieskonių;

– druskos ir pipirų.

Visų pirma balandas reikia išvirti. Vadovaukitės instrukcija ant pakuotės, skirtingos kruopos verda skirtingą laiką. Maniškės išvirė per ~15 min, dar keletą minučių išjungusi ugnį palikau išbrinkti (tą darau su absoliučiai visomis kruopomis, niekada neverdu iki galo). Esant vandens pertekliui jį nupilame, kruopos turi būti birios, nesuvirkite į košę (sunkiai, bet įmanoma). Kruopas ataušiname, taigi galime jų išsivirti ir iš vakaro. Jei pirmą sykį virsite balandas, pastebėsite, jog virimo metu jos sudygsta (!) – sprogusios išleidžia apie kruopą susisukusią uodegėlę. Žaviai atrodo salotų indelyje ir visiems svečiams sukelia tuos pačius jausmus („Oho, o kas čia?“). Kadangi virimo metu kruopos padidėja iki 3 kartų, turėkite tai omeny. Aš dažnai iš savo nepamatuoto dosnumo išsiverdu neplanuotai per daug balandų ir paskui tenka sukti galvą, ką su jomis daryti. Virtas kruopas galite laikyti šaldytuve keletą dienų. Mėgstu jas kitą dieną įkepti į kiaušinienę – tai būna labai sotūs pusryčiai.

Tuomet smulkiais gabaliukais supjaustome pomidorus, agurkus ir visus žalumynus, beriame į salotų dubenį su virtomis balandomis. Susimaišome padažą: į citrinų sultis spaudžiame česnaką, gerai išmaišome. Pamažu, nuolat maišydami, plona srovele supilame alyvuogių aliejų. Padažą pilame ant salotų, gardiname jas druska ir pipirais. Čia aš dar turiu ypatingą prieskonį – austrų gamintojo Sonnentor prieskonių mišinį specialiai tabulė. Iš tikrųjų aš labai vertinu Sonnentor prieskonius dėl jų ypatingo aromato. Kompanija visas savo žoleles augina remdamasi ekologinės žemdirbystės principais ir vykdo tvarų verslą. Kai aš pirmą kartą paragavau jų prieskonių (berods tai buvo 4 pipirų mišinys), supratau, kodėl nuo šiol būsiu retas svečias prieskonių skyriuose prekybos centruose. Gilus aromatas leidžia pajusti kiekvienos sudėtinės dalies skonį. Sonnentor nesumala savo prieskonių į dulkes, taigi kiekvieną ingredientą galima matyti vizualiai. Man ypač patinka jų prieskoniai su gėlių žiedlapiais – šie neturi papildomo skonio, tačiau lepina akis ir suteikia džiaugsmo maisto estetams, tokiems kaip man. Nanos mišinys tabulė yra būtent toks – su rugiagėlių ir saulėgrąžų žiedlapiais. Barstykite ant salotų ir grožėkitės.

Man šis mišinys pravertė ir tuo, kad negavau gerų mėtų. Mėtų aromatą esu atsinešusi iš vaikystės ir jis nuolat su manim mintyse. Parduotuvinės šviežios mėtos man nelabai patinka, nes neprimena vaikystės, taigi aš jų neperku. Mėtas, mano nuomone, reikia skinti darže, rauti pievoj arba pirkti iš pavargusio dieduko turgely. Aišku, nesant galimybės dėkite jau tokias, kokias turite. Aš šiuo atveju apsiėjau su minėtu prieskonių mišiniu, kurio sudėtyje yra džiovintų pipirmėčių. Tik pradarius prieskonių pakelį per nosį duoda stiprus pipirinis mėtų aromatas . Kitą sykį sau pasižadėjau pasidaryti salotų su raudonosiomis balandomis ir su šviežiomis mėtomis – skonis turėtų būti dar kitoks.

Rekomendacija: salotoms naudokite vėsius, šaldytuve kurį laiką palaikytus produktus. Padažą taip pat galite įdėti į šaldytuvą atšalti. Šaltos salotos su pipirmėčių ir citrinų gaiva pažadins apsnūdusią vasaros popietę.

P. S. Aš pažadu greitai nusipirkti fotoaparatą. Tuomet nebegąsdinsiu Jūsų ir savęs tokios kokybės nuotraukomis.