Spalvotas daržovių troškinys su žemės riešutų padažu

Kartais aš pasiilgstų naujų skonių. Ir kai nesinori niekur eiti (viešojo maitinimo įstaigų nevengiu, jose lankausi nuolat ir apie tai Jūs dar išgirsite), tenka išlįsti iš savo komforto zonos ir mesti sau iššūkį – bandyti gaminti kažką visiškai naujo, savo keptuvėje nematyto ir savo virtuvėje neregėto. Šiuo atveju man naujiena buvo rytietiškas (arčiau Indijos) žemės riešutų padažas. Esu ne kartą panašių dalykų valgiusi ir juos netgi mėgstu, tačiau savo rankomis to niekad nesu dariusi, taigi bandom.

Žinau vieną stebuklingai skanaus maisto ir receptų (be mėsos) vietą, kuri vadinasi labai romantiškai, visai kaip ta žavi ilgakasė brolių Grimų pasakoje – Rapunzel. Tai yra Vokietijos ekologiškos maisto pramonės gigantas, kasdien pagaminantis virš 200 tonų produkcijos (atitinkančios visus ekologiškam maistui būtinus standartus). Gamindama rėmiausi šiuo receptu, kurį pritaikiau savo skoniui (pvz. mane gali priremti su peiliu prie sienos ir aš vistiek nedėsiu saliero į savo daržovių troškinį), taigi žemiau pateikiu receptą tokį, kokį gaminau iš tikrųjų. Troškiniui reikės:

– 200 g pievagrybių (rinkitės baltutėlius ir gražius, su neatsivėrusiomis kepuraitėmis, kad nebūtų matyti tarpo tarp kotelių ir galvučių – tai yra šviežių pievagrybių rodiklis);

– 1 paprikos;

– 2 morkų;

– stiklinės žirnelių ankščių (būtinai dar labai šviežių, plonų, dar be susiformavusių žirnelių. Aš pas savo rajono moteriškes gavau tik subrendusių žirnelių ankščių, dėl ko valgydama truputį gailėjausi, mat ankštys jau buvo vietomis per kietos ir sunkiai kramtėsi);

– 150 g brokolio;

– 3 svogūnų laiškų (ne trijų laiškų, o trijų svogūnų laiškų);

– aliejaus kepimui.

Žemės riešutų padažui reikia:

– aliejaus kepimui, tinkamo kepti labai aukštoje temperatūroje (receptas siūlo žemės riešutų aliejų ir palmių riebalus, bet kadangi palmių riebalais per daug nesižaviu, o kokybiško žemės riešutų aliejaus sunku gauti (nesinorėjo permokėti), tai per daug galvos nesukdama naudojau iš dalies rafinuotą ir praktiškai beskonį alyvuogių aliejų);

– 1 šalotinio svogūno (neturėjau. Tam tikslui naudojau baltąsias dalis nuo svogūnų laiškų – ačiū nuolat prie parduotuvės budinčioms bobutėms, kurios parduoda savo užaugintas ir tikrai skanias daržo gėrybes);

– 100 g žemės riešutų sviesto. Crunchy būtų geriau (nes žemės riešutų sviestai būna dviejų rūšių: smooth, sumaltas iki šlapio smėlio stambumo, ir crunchy, su aiškiai juntamais riešutų gabaliukais). Aš turiu labai gero Meridian žemės riešutų sviesto, kurio vienintelė sudedamoji dalis yra žemės riešutai, skrudinti su visom savo luobelėm. Žavu, kaip paprasta. Žemiau įkėliau ir nuotrauką, kad ir Jūs pasidžiaugtumėt kartu su manim;

– 300 ml daržovių sultinio (gali prireikti ir daugiau, juo reguliuosite padažo tirštumą), naudojau iš miltelių (tai žinoma, kad ekologiško sultinio, mano patiekaluose E621 ir jo draugų nebus niekada);

– kelių šaukštų pomidorų pastos (kiekis priklausys nuo Jūsų skonio), naudojau ekologišką, kuri yra sudaryta, kaip bebūtų keista, tiktai iš pomidorų ir nieko daugiau;

– 1 česnako skiltelės;

– 1 v. š. šviežiai smulkinto imbiero;

– druskos, pipirų, čiobrelių, kario miltelių, Kajeno pipirų (Kajeno pipirai yra vieni iš aštriausių čili pipirų, gerokai aštresni už įprastai parduodamas šviežias čili ankštis, ir užtenka nedidelio kiekio, kad užsidegtų visas puodas, mėgėjams patiks).

Garnyrui – šviežiai virti ryžiai (viriau savo mėgstamiausius, basmati, kurie yra gerokai aromatingesni už įprastus ir niekuo neišsiskiriančius ilgagrūdžius, plikytus ir pan., kartu su minėtu daržovių sultiniu).

Kaip aš ir mėgstu prieš kažką gamindama, visų pirma viską susipjaustau. Rašo, kad daržoves troškiniui reikia pjaustyti ypač plonom riekelėm. Paprikų juosteles padalinau dar į tris dalis, kad gautųsi panašaus ilgio daržovių gabaliukai. Žirnelių ankštis pasmulkinau į dvi ar tris dalis, o brokolį išskaidžiau į mažučius vieno kąsnio žiedynėlius.

Dabar jau galima uždėti virti ryžius (jeigu norite skaniai paruošti birius ryžius, praėjus pusei ryžių virimo laiko [kai vanduo bus viename lygyje su ryžiais] išjunkite ugnį ir palikite uždengtą puodą, kad ryžiai sugertų likusį vandenį. Jei pripylėte ne per daug vandens, ryžiai turėtų viską sugerti ir tapti žaviai birūs), o tuo tarpu apkepame daržoves.

Idealu, jei turite keptuvę, tuomet galite labai greitai ant smagios ugnies pakepinti visas daržoves pakaitomis. Kadangi mano kolkas dar parduotuvėje, apsiėjau su paprasta gilia, erdvia keptuve. Nusistačiau didelę ugnį (šiuo atveju dujinė viryklė yra gėris) ir nuolat mentele maišydama apkepinau daržoves. Woke daržovės turėtų greitai skrusti, bet kadangi mano supjaustytos morkos nėra peršviečiamos, tad joms ir laiko paruošti reikia daugiau. Norėdama minkštų daržovių, jas troškinau su šlakeliu vandens, retkarčiais pridengdama dangčiu keliolikai sekundžių, kad šios suminkštėtų, tačiau nebūtų virtos – visą vandens perteklių nugarindavau daržovėms tebekepant.  Tiesa, pievagrybių jokiais būdais nepridenkite, nes jie kaip pasiutę pradės leisti savo sultis (kad ir koks sausas grybas jis atrodytų, bet vandens savyje turi ir gana gausiai), o mes juk nenorime virtų pievagrybių, kas paskui juos valgys? Pievagrybių sultys greitai skiriasi ir prie akių garuoja juos kepant gerai įkaitusioje keptuvėje, nuolat maišant mentele.

Taip paruoštas daržoves galime sukrėsti į vieną indą, iš kurio paskui jas grėbsime, krausime į lėkštę ir tieksime į stalą (koks gražus lietuviškas posakis, kalbant apie maistą. „Tiekti į stalą“, čia šiaip pagalvojau).

Taigi ryžiai jau kaip ir išvirę, daržovės paruoštos, trūksta tik padažo – esminės šio patiekalo dalies. Visų pirma įkaitiname aliejų (galima net toje pačioje keptuvėje po daržovių, tik jei keptuvė didelė, padažą ruošti bus nelabai patogu ir reikės daugiau maišyti) ir jame apkepiname smulkitą šalotinį svogūną, kol pagels ir suminkštės. Tuomet į keptuvę dedame žemės riešutų sviesto ir pilame šiek tiek sultinio. Dabar prasidės nuolatinis maišymas, kad vanduo susimaišytų su žemės riešutų mase ir ji taptų vienalyte. Kai matysite, jog keptuvės turinys yra panašus į tirštą padažą, dėkite pomidorų pastą, česnaką, imbierą ir visus prieskonius. Reguliuokite pageidaujama padažo konsistenciją daržovių sultiniu (arba tiesiog paprastu vandeniu). Nepamirškite nuolat maišyti ir viską kaitinti ant mažos (norėtųsi pasakyti – lėtos) ugnies, nes dažnai nepastebimas bus momentas, kai padažas pradės svilti, prisigers degėsių kvapo, o Jums nebus laiko nervuotis (aš žinau, kad reikia sakyti „nervintis“, bet „nervuotis“ skamba geriau šitoj vietoj) ir pradėti iš naujo.

Į padažą pyliau gan nemažai vandens, mat riešutai turi savybę absorbuoti skystį, taigi padažas man gavosi labai tirštas. Antrą sykį vandens dėčiau kone dvigubai (pirmuoju bandymu apsiėjau su ~300 ml).

Dabar jau galima serviruoti lėkštę. Čia jūs galite pasirinkti, kur pilti padažą. Šiaip jau nemėgstu padaže plaukiojančio maisto, bet šiuo atveju kitaip ir neišeina – dedame ryžius, šalia – daržoves, o šias dosniai apliejame padažu. Jį galima pilti ir šalia ryžių ir daržovių, jei jau esame tokie estetai.

Tai yra sotus, tačiau skrandžio neapkraunantis patiekalas. Žemės riešutų padažas nuostabiai šildo (nepagailėjau Kajeno), kvepia Indija (joje niekada nebuvau, bet įsivaizduoju, kad ten viskas kvepia kariu) ir tobulai dera su puriais ryžiais. Būtinai kartosiu.