Sojos guliašas

Du šių metų mėnesius (vasario vidurys-balandžio vidurys) pusryčiams mitau žaliuosius kokteilius, kurie ilgam užkurdavo energingą motoriuką, tuo pat metu palaikydami sotumo ir lengvumo pojūčius. Jau kuris laikas aš žinau – veganiškas maistas man labai tinka. Būtent, veganiškas. Na, dar kartais įkrenta koks mėsos ar žuvies gabalėlis. Iš pieno produktų mano šaldytuve beliko tik sviestas, kurio nesinori atsisakyti. Varškė, jogurtas ir panašūs reikalai – ne man. Duonos, bulkos – vengiu, bet pasitaiko. 95% atvejų maitinuosi tuo, ką pati pasigaminu, tad labai lengva stebėti, kaip reaguoja organizmas į vieną ar kitą produktą. Noriu valgyti skaniai, jaustis sočiai ir lengvai. Paprastai daržovės ir vaisiai visais pavidalais yra mano pagrindinis maistas. Ir aš vistiek mėgstu steikus, ir krevetes, ir dar neseniai lašišą išmokau labai skaniai išsikepti, o kur dar orkaitėje keptas camambert’as ar sumuštinukai su brie. Tiesiog toks maistas man – ne kasdien. Esu absoliučiai įsitikinusi, kad jeigu ir reikia kai kurių mūsų organizmui mėsos, tai max porą kartų į savaitę. Mano Gėlių Dovanotojas šypsosi man į veidą, grauždamas vytintos kiaulienos šmotą su duona, ir klausia, kas bus valgyti, kai papasakoju apie būsimą sojos guliašą.

Ilgainiui jau įpratau prie klausimų „o tai ką tu šiaip valgai?“, kai atsisakau rūkytos dešros prie alaus, „o tai tau to užtenka?“, kai pasičepsėdama žiaumoju garuose virtus ir ant sviesto apkeptus brokolius (dievų maistas!). Žiūri piliečiai kartais į mano lėkštę ir nesupranta, kas ten joje ir kaip tai telpa į skanumo ir sotumo sąvokas. Ir tada tu pagalvoji, kad neprivalai niekam teisintis – jei nesupranta, tai ir nereikia. Nusišypsai, ir toliau šlamšti sau džiovintus mangus pusryčiams, taip visiškai pasisotindama iki pietų.

Niekam nereikia teisintis. Niekam nereikia aiškinti savo tiesų. Kiekvienas pats pasirenka, aš irgi pasirinkau. Esi tas, kas valgai, ir čia yra didelė tiesa. Kartais užtenka pakoreguoti keletą mitybos įpročių, kad visapusiškai pasijaustum geriau – laiminga siela telpa tik laimingame kūne. Kol savęs nemylėsi, tol ir nebūsi laimingas, nei rydamas makdonaldus, nei savaitę gerdamas kopūstų sriubą, gardintą savo paties sūriomis niekas-manęs-nemyli ašaromis. Tavo gyvenimas, tai tu pats ir rinkis, kaip tau jį gyventi – ir tau niekam atsiskaitinėti už tai nereikia.

Kai jau pasiteisinau dėl savo wanna be veganiškų polinkių, tai jau galiu pristatyti ir šios dienos patiekalą – veganišką sojos guliašą. Variacijų gali būti n + k, aš pasiskaičiau keletą receptų ir sugalvojau štai tokį variantą:

– 100 g sojos faršo (būkit mieli, rinkitės ekologišką, nes tokia soja bus n kartų skanesnė, saldesnė, maistingesnė, sveikesnė ir užtikrintai be GMO. Ekologiška soja pramonėje užima kažkurią procento dalį nuo visos sojos, tai tik galite įsivaizduoti, kiek dėmesio ir sąnaudų yra skiriama neaiškios kilmės sojų produktams);

– skardinė konservuotų pomidorų savo sultyse (gali būti ir su odelėmis, nieko baisaus; rinkitės ne patį pigiausią variantą, tai ant skonio labai jausis);

– 1 vidutinė morka;

– 1 nedidelis svogūnas;

– 100 ml sojų grietinėlės (same here, rinkitės tik eko. Jei nusiveganinti nenorite, galite naudoti ir įprastą grietinėle, o bet tačiau sojų grietinėlė yra orificialus naujas mano kulinarinių produktų atradimas – sojų produktuose esanti glutamo rūgštis labai gerai sustiprina daržovių skonį, o ta grietinėlė dar ir sušvelnina jį ir suteikia malonaus riebumo. Konsistencija jos tokia pat kaip įprastos grietinėlės, tik skoniu yra šiek tiek saldesnė. Privalumas – žymiai ilgiau negenda ir gali išsilaikyti atidaryta šaldytuve iki 10 dienų);

– 1 a. š. ciberžolės;

– 1 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;

– 0,5 a. š. malto cinamono;

– 0,5 a. š. maltų kuminų;

– druskos ir pipirų;

– saulėgrąžų aliejaus kepimui.

Iš pradžių pagal instrukciją išsivirkite sojos gabaliukus. Maniškius reikia sumesti į šaltą vandenį, užvirti, pavirti minutę, išjungti ungį ir palikti 10 min išbrinkti. Į užvirusį sojų sultinį dar visuomet beriu daržovių sultinio miltelių (gali pakakti ir druskos), aišku irgi eko, su daug skirtingų daržovių, kurios tą soją įkvepia pakilti kiek aukščiau, skonio prasme. Būtent šitaip paruošti sojų gabaliukai man yra be proto skanūs, aš galiu juos valgyti kad ir va taip vienus, nelyginant virtus koldūnus. Sojų sultinio šiek tiek pasiliekame tolimesniam troškinimui.

Kol sojų gabaliukai brinksta, ant aliejaus apsikepiname daržoves – smulkiai pjaustytus svogunūs ir morkų griežinėlius. Kepti užteks keletą minučių, kol daržovės suminkštės. Tuomet suberiame soją ir kartu pakepame dar porą minučių. Beriame kuminus, cinamoną, ciberžolę ir saldžiają papriką, leidžiame jiems paragauti karštos keptuvės dugno, mat šie prieskoniai, kaip ir daržovės, skaniausiai atsiskleis apkepinti karštuose riebaluose. Galiausiai į keptuvę supilame konservuotus pomidorus su visomis sultimis, gerai išmaišome ir leidžiame pasitroškinti keletą minučių ant žemos ugnies ir su uždengtu keptuvės dangčiu. Jeigu norime skystesnio guliašo, įpilkime pagal pageidavimus sojų sultinio – jis idealiai susilies su troškiniu. Tuomet dar pilame sojų grietinėlės, kuri suteiks malonaus glotnumo guliašui ir spalvas atskies iki dailiai oranžinės. Kuo daugiau grietinėlės pilsime, tuo guliašas taps šviesesnis. Ciberžolė kalta, kad guliašas gaunasi toks su geltonais atspalviais, man labai patinka, kaip ji sodriai dažo visokiausius troškinius.

Ir tik baigdami troškinti guliašą beriame pagal skonį druskos ir šviežiai maltų pipirų. Sojoje yra pakankamai natūralios druskos, kuri įkvepia guliašą, tad nepadauginkite su tais baltais kristalėliais. Juodieji pipirai įkvėps ryškesnio skonio – mėgėjai gali rinktis ir kajeno pipirus, kurie prisodrins troškinį ilgai neblėstančios šilumos.

Krauname į dubenėlius, norintys gali pasilaistyti sojų grietinėle ant viršaus – ji maloniai praskiedžia patiekalo aštrumą, jei netyčia padauginote, ir sušvelnina konsistenciją. Teoriškai galima šalia patiekti pvz. virtų ryžių (labai tiktų, atskiesti kokosų pienu) arba valgyti tiesiog va taip. Turėkite omeny, kad soja yra gausiai baltyminga, tad alkani neliksite. Vieno dubenėlio net ir labai išalkusiam paprastai pakanka.

Rekomenduoju ir didžiausiems vegetarų ir veganų heiteriams. Nors šie turbūt iki šios vietos jau nedaskaitė, oh well. Sotus, šildantis, gausus skonių guliašas. Dėkite daugiau skirtingų daržovių, vietoje grietinėlės pilkite kokosų pieną, berkite savo mėgstamus prieskonius ir atraskite sau artimus skonius.