Born sakės ir poliruoti ryžiai, iš kurių jos pagamintos (Vyno klubo nuotr.)
Sakės esu ragavusi vos keletą kartų, poroje Vilniaus restoranų. Turbūt galėčiau sakyti, kad gėriau kažką panašaus į birzgalą, tokį artimą masinės gamybos produkcijai, kurios tonomis kas vakarą išgeria darboholikai japonai, gavę akimirką (bet tik akimirką) pailsėti tarp darbo dienų. Man visus kartus ji būdavo patiekta gerokai pašildyta (manyčiau, ne mažiau 30 laipsnių) tokiose baltose molinėse vazelėse. Aš maniau, taip turi būti, juk sėdžiu japoniškos virtuvės restorane, tai jie patys geriau išmano, kaip sakę patiekti.
Tai maždaug toks ir buvo likęs atsiminimas – šleikščiai rūgtelėjęs ir sūrstelėjęs pašildytas gėrimas su alkoholiu, kurį gerti galima (alkoholio tūris siekia apie 15-20 laipsnių), bet šiaip malonumo neteikia. Kartą net pamenu, kad kiekvieną gurkšnį sakės užsigerdavau gurkšniu vandens, nes taip sunku buvo susitaikyti su tuo keistu poskoniu.
Ir štai po keleto metų nuo paskutinio šiltos sakės gurkšnio Vyno klubas iniciavo sakės kultūros savaitę (2014 m. spalio 21-26 d.), kurios įžanginiame renginyje turėjau laimės dalyvauti. Jau renginio anotacijoje buvo paminėtas sakės šildymas ir aiškiai priskirtas prie Lietuvoje gajų mitų. Susirūpinau – tai ką aš ten prieš tai gėriau?
Ir štai lietingą pirmadienį (aš žaviuosi Vyno klubo pirmadieniais – jie taip mėgsta tą dieną rengti įvairiausias kultūringas alkoholinių gėrimų degustacijas) renkamės į Stumbrų gatvę sužinoti visos tiesos apie sakę ir paragauti, kaip vakaro eigoje sužinojome, ko gero pačios geriausios japoniškos sakės po prekės ženklu Katoukichibee Shouten, gaminančiu Born sakes. Na iš tikrųjų – jau jeigu Japonijos verslininkai ją vertina, politikai ją vertina, pats Japonijos imperatorius savo asmeniniame lėktuve nuolat jos turi ir dar dovanoja vienam po kito JAV prezidentams, tai reiktų manyti, yra ko paragauti.
Born sakės. Vyno klubo nuotr.
Vakarą pradėjo Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi, apie kurią žinojau vienintelį faktą, jog pradėjusi eiti savo pareigas Lietuvoje ji pas mus atsivežė ir savo asmeninį šefą, be kurio išmonės neapsieina nei vienas oficialus priėmimas ambasadorės rezidencijoje. Pasirodo, jog ši ambasadorė ypač daug dėmesio skiria savo šalies gastronomijai ir dažnai noriai pažindina su ja savo oficialius svečius.
Dėl ko ypač vertinu Vyno klubo renginius – jau jie kai apsiima supažindinti su konkrečiu gėrimu, tai ir papasakoja viską taip, kad liktų aišku, kodėl pasirinktas toks gėrimas, iš kur jis kilęs, kaip pagamintas, iš kokios žaliavos, kaip ji buvo paruošta ir tt. Čia ne tie atvejai, kai susimoki už bilietą ir eini prisigerti (nes daugeliui degustacijos asocijuojasi būtent su tuo, kad kitą dieną skauda galvą ir labai sunku atsikelti į darbą). Tai ne, čia ateini iš tikrųjų sužinoti. Ir tik po to paragauti, kad suprastum, apie ką eina kalba.
Rasa Starkus išsamiai nupasakojo visą sakės gamybos procesą. Iki tol nežinojau ir net nebūčiau pagalvojusi, kad čia yra svarbi kiekviena sekundė – kiekvienas veiksmas yra tiksliai pamatuotas ir menkiausias nukrypimas nuo plano gali sužlugdyti galutinį sakės skonį. Įdomu tai, kad sakė yra gaminama iš šlifuotų arba nupoliruotų ryžių. Paprastai maistui vartojami balti ryžiai, prie kurių esamę pratę, yra šlifuojami vos keletą procentų – kad nueitų kieta luobelė ir kruopa taptų patraukliai balta, greitai išverdama ir maloni kramtyti. O ką Jūs pasakytumėt, jeigu sužinotumėte, kad geriausios sakės yra gaminamos iš labiausiai nupoliruotų ryžių? Šlifavimo laispnis čia gali siekti net 65%, tai reiškia, jog iš originalaus ryžio telieka trečdalis, toks apvalus mažas rutulėlis. Štai kaip skiriasi skirtingu laipsniu šlifuoti ryžiai:
Sakės gamybai skirti ryžiai
O ir patys ryžiai netinka bet kokie. Ryžiai, iš kurių gaminama sakė, šiaip jau yra nevalgomi. Born sakės, kurias aptarėme vakaro metu, yra pagamintos iš Yamada-Nishiki ryžių – tai vieni populiariausių ryžių, iš kurių gaminama kokybiška sakė.
Sakės temperatūra ir šildymas. Tai vis dėlto, kokios temperatūros sakę reikėtų patiekti? Iš tiesų, sakės patiekimo temperatūra turi didžiulę amplitudę ir gali svyruoti nuo +5 iki 55 laipsnių Celsijaus. Vyno klubo atstovai siūlė sakę tiekti vidutiniškai 7-8 laipsnių, tai yra kaip baltą vyną, maloniai atvėsintą. Ir supilstyti ją į baltojo vyno taures (nebrandinto Chardonnay, kam tiksliai rūpi). Sako, jog šildoma dažniausiai prastesnės kokybės sakė, ankstesniais laikais norint numušti nemalonius aromatus (pvz. sakė brandinta kedrų statinėse). Šiuo metu pašildyta sakė bus patiekiama nebent norint sušildyti sužvarbusį svečią. O kokybiškos sakės geriau nešildyti, mat su kiekvienu laipsniu vis lakiau garuoja aromatinės medžiagos ir sakės degustavimas praranda vis daugiau malonumo.
Sakės skonis. Prieš eidama į vakarą draugams pasakojau, kad ragausiu sakę. Susiraukė ragavusieji, sako, skonis panašus į ryžių acto. Atrodo, ne mano vienos nuomonė apie sakę buvo tokia neteisinga. Nebent, jeigu kalbėsime apie prastą gėrimą, tada taip, pašildytas ryžių actas su akoholiu – kažkas panašaus galėtų būti. Ir vis dėlto, kai klausydamiesi pasakojimų pradėjome ragauti sakę, vieną po kitos, mano galvoje sprogo visi mitai ir supratau, kad aš nežinau absoliučiai nieko. Na gal tik tiek, kad sakė yra alkoholinis gėrimas, pagamintas iš ryžių, gaminamas Japonijoje. Tai tiek nesuklydau. Visi kiti skonių įsivaizdavimai nuėjo šuniui perniek, nes realybė pasirodo esanti nelyginamai sodresnė už visas prieš tai girdėtas ir ragautas netikras pasakas.
Jei kas man būtų pasakęs, kad gera sakė kvepia melionais ir šviežutėliais sunokusiais ananasais, kuriuos vos pradėjus pjauti per delnus godžiai srūva geltonos sultys, man būtų buvę sunku tai priimti už gryną. Bet būtent tokios emocijos pradėjo lydėti, vos paragavau pirmo gurkšnio „Born: Gold Muroka“. Gaivus gaivus gėrimas, menantis tropikus, šiek tiek priminė puikų baltą vyną, tik laipsniais keliais stipresnis ir aromatai tokie, kokius aš vynuose retai kada uodžiu. Nebereikalo Vyno klubo atstovas, vyno ekspertas Martynas Pravilionis, Born sakes palygino su Gewurztraminer vynu – aš tos veislės vyną be galo mėgstu. Iš tos serijos, kai sausu vadinamas vynas yra maloniai salsvas. Ir kuo labiau ryžiai šlifuoti, tuo sodresnis sakės skonis, tuo daugiau aromatų ir tuo labiau džiaugiasi širdis. Man labiausiai patiko iki 35% nušlifuotų ryžių sakės (Born serijos Wing of Japan ir Dreams Come True).
Įspūdį paliko ir racionalus paaiškinimas, kad sakė dera su daugybe patiekalų, ne tik su vaizduotėje pieštais ryžiais ar jūros gėrybėmis. Puikiausiai eina su daugeliu vakarietišku valgių, o štai Vyno klubas visą spalio savaitę 21-25 dienomis kviečia paragauti sakės su šviežiomis austrėmis. Prie sakės kultūros savaitės prisijungė ir daugelis Lietuvos restoranų, kurie kviečia paragauti įvairiausių patiekalų, kurie siejasi su sake. Štai Boff šią savaitę kepą Wagyu, marmurinės jautienos steikus. Kolkas nenoriu žinoti, kiek tas malonumas kainuoja, bet jis neabejotinai įeina į mano „to do in this lifetime“ sąrašą. Tuo tarpu nueikite bent jau austrių paragauti.
