Patore kepyklėlė Vilniuje pildo svajones

Sviestu kvepiantis kruasanas ir puikiausias citrinų pyragas. Abu kepti Patore, Vilniuje.

Atsitiko. Vilnius išpildė mano svajonę, kurios nežinojau turinti – šalia mano namų atsidarė kepyklėlė Patore, kuri kepa tik iš sertifikuotų ekologiškų ir laukinių produktų, o savo gaminiuose naudoja 2-3 kartus mažiau cukraus (taigi ir mažiau saldumo) negu kad įprasta. Ar jaučiate, čia yra trys dalykai, išvardinsiu svarbumo mažėjimo tvarka:

1) produktai yra ekologiški. Wow. Pirmieji ne tik Vilniuje, apskritai šalyje. Maitinimo įstaigų, kuriose galėtum įsigyti ekologiškų paruoštų valgyti gaminių iki šiol nebuvo. Taip, kai kurie restoranai gali pasidžiaugti eko grikiais ar ūkininkų kiaušiniais, tačiau a) viena sudedamoji ekologiška dalis patiekale dar neleidžia šio nei patiekalo vadinti ekologišku, nei restorano, b) ūkininkų kiaušiniai nėra savaime ekologiški. Patore šeimininkai pasakojo, kad vien ekologiško sviesto Lietuvoje ieškojo metus (!).

2) Patore įkūrėjai, du bičiuliai, Patricijus ir Orestas, priėmė sąmoningą sprendimą maksimaliai sumažinti cukraus kiekį savo kepiniuose. Žinoma, cukrus yra nerafinuotas, tai jau savaime yra valio. Jie metus kūrė receptus, kol rado tinkamas proporcijas savo gaminiams, kurie išlaiko formą ir skonį. Sako, kai kuriems trūksta saldumo. Aš sakau taip: jų kepiniuose yra lygiai tiek saldumo, kiek būna keptuose mano namuose. Man patinka, kai cukrus neužgožia kitų ingredientų. Kai galiu jausti uogų svorį ir tešlos trapumą. Kai suvalgius pyragėlį nesinori užgerti puse litro vandens ar bėgti dantų valytis, nes apima jausmas, kad jau tuoj jie ištirps ir dar liežuvį nugrauš – toks yra mano santykis su 95% saldžių lietuviškų kepinių;

3) kepyklėlė nutiko dar ir prie namų. Stebuklai, ne kitaip.

Ta prasme, jei kažkam atrodo, kad vadinti savo produkciją ekologiška užtenka pasakyti, kad „savo sode pati auginu“ arba kad „skyniau pas bobutę kaime“, tai žinokite, kad Jūs stipriai klystate. Klysta ir tie, kurie mano, kad norint gauti ekologiškumą liudijantį sertifikatą, kurį Lietuvoje išduoda vienuitėlytė VšĮ „EkoAgros“, užtenka nueiti pas juos pagerti kavos, įteikti brangią bonką arba gerai pamokėti. Pati jau daug metų dirbu su sertifikuotais ekologiškais maisto produktais ir pernai turėjau džiaugsmo paruošti keletą dokumentų, skirtų EkoAgros’ui, kad išduotų sertifikatus. Buvo ką veikti. Galiu tik įsivaizduoti, ko veikti buvo Patricijui ir Orestui, nusprendusiems paleisti greitai gendančių ekologiškų gaminių liniją. Ne tik juos pardavinėti, bet dar ir patiems kepti.

Didžiulę krūvą biurokratinių laiptelių įveikę (ir tai nėra tik Lietuvos institucijų išsigalvojimai – tai yra bendros normos, galiojančios visoje ES) bičiuliai ėmėsi kone revoliucinio žingsnio – dar ir cukraus pamažino. Patys sako, kad visai cukraus išimti negalėjo, nes ir gaminių forma nei konsistencija nebe ta. Iš dalies pritariu, nes cukrus išties suteikia gaminiui drėgmės, kita vertus, jeigu jau radikaliai nuimti cukrų, tuomet reikėtų dėti kokias nors datules, pilti agavų sirupą ir pan. – tai jau būtų radikalu (įmanoma, tačiau neišprotėkim), pirmai pradžiai esu laiminga, galėdama skaniai valgyti gaminius tiesiog su mažiau cukraus. Skonyje tai jaučiasi kardinaliai.

Tas jausmas, kai atsikandi citrinų pyrago ir supranti, kad jo skonis (ir saldumas) yra lygiai toks, kaip savoj virtuvėj kepto. Ir dar jie patys vežasi (apskritai jie vežasi viską, ko jiems reikia) burbono vanilių ankštis iš Madagaskaro. Jeigu matote, nuotraukoje ant citrinų pyrago yra toks grietinėlės kremas, tai jame matosi vanilės sėklyčių taškeliai. Stebuklingai skanu.

Kas ragavo mano kepinių, visuomet įsimena gerokai mažesnį saldumą nei įprasta. Dar jie dažnai pastebi kitokią tešlą (nes miltai ne „aukščiausios rūšies“) ir apskritai yra linkę ilgiau tyrinėti skonį. Jie spėlioja sudedamąsias dalis ir tiria, kaip jos tarpusavyje dera, kokie skoniai žaidžia. Paimkite bet kurį pyragą iš vidutinės klasės kepyklos/parduotuvės ir ką Jūs ten pajausite? Cukrų. Cukrus užgožia bet kokį aromatą, nebent, žinoma, jo sintetinio būtų pridėta. Tada jau parfumai užgoš net ir cukrų. Matote, kaip sudėtinga, kai imi žiūrėti, ką valgome.

Tiesa, matau, kad anapus ekrano daugelis nesutinkate ir galvojate, kad gerokai perspaudžiu, kad neva, neturim tokios bėdos su cukrumi, nėra jo jau tiek daug. Yra.

Patore kepyklą rasite Vilniaus Naujamiestyje, Šaltinių g. 20. Nuoširdžiai kviečiu palaikyti novatorišką verslo idėją ir nusipirkti iš tikrųjų skanių kepinių.