Kur aš buvau visą šį laiką, paklausiau savęs, pirmąją savo galetę iškepusi. Man atrodo, nuo šiol susitiksime dažnai.
Būdama šešiolikos per vasaros atostogas susirūpinau, kad visai nemoku gaminti. Mokėjau užtepti sumuštinį, iškepti kiaušinį (scrambled arba over easy; iki sunny side up reikėjo palaukti dar poros metų ir nuo to laiko jie tapo mano mėgstamiausia kiaušinių forma) ir sumaišyti pomidorus su grietine ir druska. Tiesa, druskos dažnai padaugindavau. Nejaučiau jokių prieskonių, kur kas tinka ir kiek ko reikia dėti, tad apsiribodavau tiesiog druska viskame (tiek prie kiaušinių, tiek prie pomidorų druskos pakako). Dar mokėjau išsivirti Galina Blanca sriubos iš pakelio. Netrukus ėmiau mokytis gaminti pagal elementarius (kaip dabar atrodo) receptus, susirastus tiesiog žurnaluose ir po poros metų jau galėjau šį tą pagaminti iš karštųjų ir net svečius pavaišinti.
Sako, yra cooks ir yra bakers. Visuomet buvau cook, o su tešla pradėjau pažindintis prieš gerą pusmetį. Nutiko panašiai kaip anuomet – ėmiau ir susirūpinau, kad tešlos visiškai nepažįstu ir jei tik recepte pamatau visokius įdarytus pyragus, galetes ir tartas, automatiškai juos atmetu, kad negaminsiu, nes čia ne man. O kaip tyčia, trapios tešlos kepinius mėgstu labiausiai. Po truputį jaukinuosi tešlą ir bandau pažinti gliuteno chemiją. Tešlos minkymo metu jau ėmiau apgraibomis gaudytis, kada miltų per daug, o kada jų reikėtų pridėti, kada vandens papildomai įpilti. Kada tešla bus elastinga ir plona, o kada pernelyg sausoka. Jaučiuosi iš naujo besimokanti ir šita klasė man labai patinka. Practice makes it better ir visus, norinčius išmokti dirbti su tešla, kviečiu pradėti nuo galečių. Surašyti receptą užtrunka ilgiau negu ją iškepti ir suvalgyti.
Labai geras receptas iš Bon Appétit: ožkų sūrio, porų ir bulvių galetė. Vos jį pamačiusi supratau, kad jis skirtas man, nes ingredientų derinys yra tobulas, ir reikia pagaliau ryžtis.
2 nedidelėm arba 1 didelei galetei/porcijai (tilpo į standartinio dydžio apvalią tartos/pyrago skardą) reikia:
Tešlai:
- 60 ml migdolų arba migdolų miltų (receptas prašė žalių nekepintų pistacijų, tačiau jų mažai yra kur pirkti ir jos brangokos, tai nebūtina apsisunktini; tuo tarpu ir migdolai labai tinka trapioms tešloms)
- 300 ml miltų (taip, ml, ne gramų; verčiau iš amerikietiškų dydžių; man patinka ekologiškų kviečių ar speltų, pagal nuotaiką naudoju šviesius arba viso grūdo, tad ir Jūs galite neprisirišti prie būtinai kvietinių; rinkitės kokybiškus miltus ir venkite rafinuotų, balintų)
- 1/2 arb. š. nerafinuoto cukranendrių cukraus (gali būti šviesus arba tamsus cukranendrių ar kitas Jūsų mėgstamas, svarbu, kad būtų birus)
- 1/2 arb. š. druskos (man patinka Himalajų)
- 55 g šalto sviesto (tiesiog iš šaldytuvo)
- 60 ml labai šalto vandens (vandenį iš krano užpyliau ant ledukų ir palaikiau pusę minutės)
- 1 kiaušinio trynio aptepimui (vietoje jo naudojau alyvuogių aliejų)
- skysto medaus apšlakstymui (vietoje jo galite naudoti klevų ar agavų sirupą)
Tai yra labai geras trapios tešlos receptas ir Jūs norėsite su ja gaminti dar daugiau visko.
Įdarui:
- ypač tyro alyvuogių aliejaus apkepimui ir apšlakstymui
- 1 poro (baltos ir šviesiai žalios dalies; vietoje poro galite dėti 2 šalotus arba 1 raudonąjį svogūną, žr. nuotrauką įrašo apačioje)
- 60 ml šviežio ožkų pieno sūrio (tas tepamas chèvre)
- 40 ml riebios grietinėlės
- druskos ir pipirų
- poros šakelių krapų
- 1 nedidelės bulvės
Tešla, ištepta ožkų sūrio mišiniu, apibarstyta krapais ir su bulvėmis ant viršaus.
Blenderyje sumalame migdolus iki rupių miltų. Mirkyti ar plikyti nereikia. Iš pakelio tiesiai į blenderį ir malame pulsuodami. Jeigu blenderis turi mažai galios (pvz. toks kaip mano 700W), jis nėra gerai prisitaikęs malti riešutus ir gali labai lengvai perkaisti (su visam). Pulsuodami sutaupysite prietaiso sveikatos.
Į tą patį blenderį su ką tik sumaltais migdolais suberiame miltus, druską ir cukrų. Vėl viską sumalame, kad gerai susimaišytų.
Toliau viskas priklauso nuo Jūsų turimo blenderio. Manasis buitinis yra nedidelės talpos (500 ml čia geriausiu atveju) ir mažo galingumo, tad toliau tešlą maišau per du ėjimus (mažesnį kiekį geriau trina). Jeigu turite žmonišką trintuvą su dideliu galingumu ir didele talpa, viską galite daryti viename inde iš karto.
Sviestą supjaustome nedideliais kubeliais ir suberiame į miltų masę, į tą patį blenderio indą. Sutriname iki rupių trupinių, kol sviestas suvilgys kiekvieną miltų gramą; tai užtrunka iki pusės minutės. Tuomet pamažu (ar per kelis kartus) supilame ledinį vandenį ir triname iki vientisos masės. Galiausiai išimame iš malimo indo ir lengvai paminkome rankomis, kad tešla būtų vienalytė. Suformuojame rutulį, jį suplojame, įvyniojame į maistinę plėvelę ir į šaldytuvą bent pusvalandžiui (galima ir per naktį).
Kuo ilgiau tešla prabus šaldytuve, tuo grubesni ir nelygesni bus galetės kraštai galutiniame variante. Pvz. viršutinėje nuotraukoje matote galetę, kurios tešla šaldytuve praleido apie pusvalandį. Ji lengvai ir dailiai kočiojosi ir lankstėsi lygiais kraštais. Tuo tarpu įrašo apačioje matote galetę su šalotais; jos tešla šaldytuve ilsėjosi apie 3-4 valandas, ji buvo kieta ir sunkiau kočiojama, krašteliai lankstant lūžinėjo. Skonio, tiesa, tai nekeičia.
Taip, tešlą galima kočioti ploniau. Užtat ji gausi sviesto, taigi nėra sausa, greičiau trapi ir lūžtanti kaip sviestiniai sausainiai.
Kol tešla ilsisi, gaminame įdarą. Ant šaukšto alyvuogių aliejaus pakepiname smulkiais žiedeliais pjaustytą porą, kad jis suminkštėtų, tačiau dar neįgautų spalvos. Ugnis turėtų būti vidutinė, o procesas užtrukti iki 5 minučių.
Ožkų pieno sūrį sumaišome su grietinėle, įberiame druskos ir pipirų ir viską gerai išmaišome. Gaunasi kefyro konsistencijos tyrelė.
Pailsėjusią tešlą traukiame iš šaldytuvo ir pasidedame ją ant miltais apibarstyto darbinio paviršiaus. Iškočiojame skritulį ir perkeliame jį ant kepimo popieriaus. Tuomet per galetės vidurį šaukštu liejame ožkų sūrio mišinį, kad liktų apie 4-5 cm ilgio neaptepti tešlos kraštai. Ant sūrio pabarstome smulkintų šviežių krapų ir išdėliojame plonai riekelėmis pjaustytą bulvę. Bulvės paviršių lengvai pasūdome ir apšlakstome šaukšteliu alyvuogių aliejaus. Paviršių apibarstome kepintais porais.
Galetės kraštus užlenkiame – lenkiu taip, kad po užlenktu kraštu būtų viso to skanaus įdaro. Niekas nemėgsta sausų tešlos kraštų. Užlankstytus galetės kraštus aptepame kiaušinio tryniu (arba alyvuogių aliejumi, kaip tai dariau aš).
Perkeliame galetę su kepimo popieriumi į skardą (arba tiesiog ant grotelių) ir šauname kepti į 205 laipsnių orkaitę 30-40 min. Traukiame lauk, kai galetė jau dailiai apskrudusi. Puošiame krapų viršunėlėmis ir apšlakstome šaukštu medaus. Medus čia duoda labai daug, tad Jūs nenorite jo praleisti. Medus ir ožkų sūris yra gimę būti kartu. Taip pat medus labai paryškina ir kepintų porų skonį, jie tampa tarsi karameliniai. Be jų galetė būtų gerokai blankesnė.
Kampus lankstykite, kaip tik Jums patinka. Jie gali būti visiškai netaisyklingi ir net grubūs. Tik sulanksčiusi pastebėjau, kad kraštinės gavosi beveik vienodo ilgio. Pastangų čia dėti nereikia.
Ir taip Jūs iškepat tobulo skonio galetę. Tešla yra trapi ir kvepianti sviestu, nelyginant sviestiniai sausainiai. Ją malonu laužti ir lengva kramtyti, jokio sausos ir kietos tešlos pojūčio, net jeigu krašteliai Jums gausis storoki, kaip buvo man, kepant ją pirmą kartą.
Tiesą sakant kepinys gavosi toks puikus, kad kitą dieną gaminau dar kartą, tik šįkart vietoje porų dėjau šalotinius svogūnus. Buvo fantastiškai gerai net ir pritrūkus krapų papuošimui.
Galetė su šalotais (vietoje porų). Nuostabiai skani, ryškesnio karamelinių svogūnų skonio.
