Open Kitchen II dalis: viltys keliauja į 2015-uosius

Open Kitchen ir Tymo turgaus prieigos

Aš pažadėjau papasakoti apie sugrįžimą į Open Kitchen ir štai Jūs tai skaitote. Rugpjūčio 8-osios popietę, kiek po pirmos, su ta pačia Bičiule aplankėme atviros virtuvės restoranus antrą kartą. Kas pasikeitė per pusantro mėnesio?

Po pirmojo apsilankymo ir gan nemažo aktyvumo aptariant problemas viešojoje erdvėje, Open Kitchen išmoko atviriau reikštis socialiniuose tinkluose ir artėjant penktadieniui kas kartą informuodavo lankytojus, kada ir kokius restoranus sutiksime šios savaitės penktadienį, paminėdami ir darbo laiko pradžią. Taigi nebeliko spėlionių „o ką gi rasime šį kartą“, planuojant savo meniu ir svarstant apie pageidavimus išėjus pietauti. Rugpjūčio 8-ąją aš jau aiškiai žinojau, kas manęs lauks atėjus ir daugmaž buvo aišku, ką ragausime.

Džiaugiausi už Chačapuri, kurie šįkart jau ne tik malkas kūreno, kaip vasaros pradžioje per pietų įkarštį, bet jau ir buvo pasiruošę iškepti chačapurį. Ačiū, bet užeisim paragauti kitą kartą jų originalioje vietoje.

Chačapuri

Šįkart pora restoranų naujienų – tai Yukatan, naujai atsidaręs ir jau spėjęs ypač prastai pasižymėti Vilniaus restoranas, kuriam nedaug trūksta iki uždarymo dėl sanitarinės tvarkos ir panašių standartų nesilaikymo. Klausiate, iš kur žinau? Skaitykite iki galo ir aš būtinai papasakosiu.

Taip pat šalia matome Fit Food, kurie čia reklamavo savo brangius ir skanius sulčių kokteilius, dailiai išpilstytus ir paruoštus parduoti ir suvartoti on the go. Sako, gali atstoti maistą, jei tinkamai pasirinksi. Kad skystas maistas gali atstoti normalų pavalgymą ir sveikai pasotinti, aš visiškai pritariu ir jau ne kartą apie tai rašiau, tai šįkart nesiplėsiu. Tik pasakysiu, kad ragavau žalių Fit Food sulčių iš agurkų ir ananasų – įdomus reikalas, o jeigu atšaldytas, tai ir visai skanus galėtų būti. Bet kai lauke +30, tai ne ta nuotaika stovint ant saulės klausytis apie sulčių naudą organizmui ir skirtingus jų mišinius, pritaikytus įvairiems skoniams ir poreikiams.

Yukatan ir Fit Food

Kai sužinojau, kad atsidarė Yukatan – nauja meksikietiško maisto vieta Vilniaus senamiestyje, aš daugiau nei apsidžiaugiau ir vis ieškojau progos ten nueiti. Kol delsiau, už mane pirmi nuėjo mano artimi draugai, mėgstantys gerą maistą ir besidžiaugantys gyvenimu (panašūs į mane tuo atvžilgiu). „Na ir kaip?“, – klausiau aš kitą dieną. „Neskanu, prastai“, – guodėsi man bičiulė ir po poros dienų papasakojo įdomesnių naujienų. Aš dabar gal nepasakosiu, kas būna, kai apsinuodiji maistu nestipriai, ir kaip būna, kai apsinuodiji maistu taip stipriai, kad porą dienų normalaus nieko valgyti negali, bet manau visi įsivaizduojate. Tai va, po vakarienės Yukatane mano draugų pora turėjo nemalonių prastos savijautos išgyvenimų, kurie akivaizdžiai liudijo, kad apsinuodijo restorane valgytu maistu. Kitą darbo dieną bičiulis skambinosi į Yukatan, tačiau ragelį pakėlė lietuviškai nekalbantis asmuo ir nelabai galėjo kuo padėti. Tuomet bičiuliai pasikreipė į visų restoranų mėgstamiausią valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri ištyrė situaciją detaliau. Be įspėjimo, žinoma. Po patikrinimo šioje vietoje Tarnyba padarė tokias išvadas (ciatata iš oficialaus rašto):

Tikrinimo metu nustatyta, kad restorane nevykdoma savikontrolės sistema, užtikrinanti maisto saugą, neprisilaikoma bendrų higienos reikalavimų, tvarkant maistą neužtikrinamas pavojus kryžminės taršos, ir rasta produktų be ženklinimo informacijos, neužtikrinama maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė, nepateiktos technologinės kortelės „Taco“ su kiauliena ir „Taco“ su jautiena. Dėl nustatytų grubių pažeidimų Vilniaus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įmonės vadovui skyrė baudą. Nurodė pristatyti trūkumų šalinimo planą. Įmonei bus atliekamas pakartotinis patikrinimas, įvertinti ar nustatyti trūkumai pašalinti.

Need I say more? Matyt, kad ne.

Vis dėlto, pavalgyti į Open Kitchen atėjome, taigi išsirinkome popualiarusią Vilniaus restoranų patiekalą – burgerius. Juos mums kepė Boom Burgers. Pardavėja informavo, kad keps apie 15 minučių, nes tiek pas juos kepa burgerių mėsos paplotėliai, taigi galime maloniai palaukti, palikusios savo vardus, ji mus pakvies. Ok, kol lauksim, užsisakėme šaltos Colos, kuri atgaivino kaip lietus po sausros tą karštą popietę.

Coca-cola gaivusis gėrimas

Prisėdome ant tuščių turgaus prekystalių palaukti. Jų kuklus šešėlis lengvimo laukimą ir tuo tarpu dairėmės po kitus valgytojus:

Open Kitchen valgytojai

Ir taip po kurio laiko pasiimame savo burgerius. Išsipakuojame firminius Boom Burgerius popierėlius ir štai ką randame. Nedidelė bandelė ir dėl to labai storas mėsos paplotėlis:

Klasikinis Boom burgeris

Pirmas įspūdis – kaip čia dabar valgyti neapsidrabsčius. Sunkiai. Bandelė tokia maža, kad nenorėjo įsikibusi laikyti prisiglaudusio mėsos paplotėlio. Mėsa pakankamai neblogai iškepta, sulčių užteko, užtat skonio nėra – tai tiesiog jautienos skonio kotletas. Nei druskos, nei prieskonių, nieko. Grynai paimta geresnės kokybės jautiena, sumalta ir iškepta. Viskas. Aš kartais mėgstu gerą jautieną (nes apskirtai mėsą mėgstu ne kasdien, tai žiūriu, kad kąsnis kokybiškas pakliūtų), bet žinote, druska mėsai yra geriausia, o kai kuriais atvejais ir vienintelė draugė. Man labai liūdna, kad ši jautiena negavo druskos nei kristalėlio.

Negana to, ne tik lenkiško pomidoro riekelė (kai tuo tarpu pomidorų derlius literaliai klesti ir tas prekystalis dar vakar, prie kurio buvo keptas burgeris, buvo nukrautas sultingais puikiais ir be galo kvapniais lietuviškais pomidorais) buvo rūgšti ir beskonė – toks pat buvo ir baltas padažas, keistai rūgštus ir nederantis prie mėsos. Jeigu mėsa ar pomidoras būtų sodrūs, saldūs, tuomet ta padažo rūgštis nebūtų pamaišiusi. Bet šiuo atveju – nesėkmė ant nesėkmės. Bandelė – nieko apie ką būtų verta kalbėti. Šviežia, ačiū nors už tai.

15 Lt už burgerį – adekvati kaina, kai tikiesi gerai paruoštos jautienos. Šiuo atveju nelikome patenkintos pietumis, nors aš turiu vilčių, kad kitą sykį galėtų būti ir geriau. Galbūt juos reikės aplankyti Gedimino prospekte, kur jie ir įsikūrę. Aš noriu tikėti, kad į Open Kitchen buvo pasiųstas mažesnės patirties šefas, kuris nemokėjo tinkamai užprieskoniuoti mėsos, kai tuo tarpu tikrasis, gerasis liko kepti mėsą Vilniaus centre. Ir dar noriu įsivaizduoti, kad jie taip skubėjo ruoštis Open Kitchen’ui, kad nepasiėmė savo gerųjų pomidorų iš sandėlio. Nes aš nesiryžtu ir žegnojuosi manyti, kad jie tikrai perka pigiausius ir prasčiausius pomidorus ir pritaiso juos prie kiekvieno recepto, kuriame yra pomidorai. Beskoniai pomidorai restorane vidury vasaros yra vienas didžiausių kulinarinių nusikaltimų ir aš rūsčiai grūmoju kiekvienam šefui, apsiperkančiam ne iš turgaus/ūkininkų, kai yra tokios galimybės ir dar didesnis pasirinkimas.

Viltys 2015-iesiems: noriu tikėti, kad ši graži inciatyva, suburti Vilniaus restoranus po vienu stogu, gyvuos ir kitais metais, nes tai yra labai smagu. Viliuosi, kad per artimiausius metus Vilniuje atsidarys dar krūvos vertų dėmesio restoranų, kurie galės pasikviesti svečius į savo atvirą virtuvę ir tai bus jų geriausioji pirmoji vasara.