Pernai gimusi Open Kitchen idėja, kai Vilniaus restoranai ir net pavieniai šefai gamina po atviru dangumi, sėkmingai atidaryta naujam sezonui gegužės 22-ąją. Apie pernai metų Open Kitchen jau esu rašiusi čia ir čia. Kas pasikeitė? Iš karto keli geri dalykai:
– dalyvių sąrašas žymiai gausesnis ir aiškus iš anksto. Apie tai, kas dalyvaus, organizatoriai skelbė jau prieš keletą dienų ir sąrašą nuolat pildė. Eidamas valgyti galėjai daugmaž orientuotis, kokio maisto tikėtis;
– atsirado puikūs mediniai staliukai ir suoliukai su skėčiais, kas reiškia, jog lankytojai valgys žymiai patogiau ir bus nusiteikę praleisti daugiau laiko čia = išleisti gerokai daugiau pinigų. Nuolat grojanti žiauriai gera muzika (linkėjimai, gėlės ir šampanas goes to vaikinams iš Tropical Soundclash) užtikrino pačią puikiausią atmosferą. Žmonės valgė, gurkšnojo, kalbėjosi, vežiojo vaikus vežimėliuose, ganė šunis, šoko – iš esmės tik palapinių trūko iki paties tikriausio open air’o;
– kad jau žmonių daugiau ir jie užtrunka ilgiau, pagalvota ir apie Toi Toi, kurie buvo švarūs, šalia buvo vandens ir muilo rankoms nusiplauti. Daugiau kaip ir nieko netrūko. Taip nuoširdžiai organizatoriai pasistengė, kad ačiū, ateisime dažniau ir skleisime gerą žodį apie Open Kitchen’ą.
Atėjome gerokai po šeštos, taip sakant po darbų, tuo metu kaip tik ir saulė danguje žibėjo, ir lietus, iki pietų merkęs Vilnių, nebegąsdino, tiesiog idealus laikas, o dar ryt šeštadienis. Kaip ir tikėjomės, žmonių buvo gausiai, tačiau visiems vietos užteko, maisto irgi, tik pirk ir valgyk, vietos atsisėsti irgi galėjai surasti.
Kol rinkomės, ko norėtųsi užkąsti, aš tiesiog keliavau per visus iš eilės stendus ir tikrinau jų turinį. Nebuvome pernelyg alkani, bet norėjosi kelių mažų užkandžių iš skirtingų vietų. Juk negali ramiai būti, kol neparagai visko. O tą vakarą meniu tikrai buvo ko tik nori:
Iš Chačapuri, gruziniškos kepyklėlės, nusipirkome ant iešmo keptą khachapuri. Pirmą sykį tokį valgėme (t.y. ant iešmo keptą, nes paprastai tai būna kaip picos blynas su įdaru arba kaip laivelis su per vidurį įmuštu kiaušiniu, nelyginant pagal kokią receptūrą gamintas) ir mūsų nusivylimui, dalykas buvo tiesiog nevykęs: tešla gerokai sudeginta (kažkaip reikėjo nukrapštyti degėsius, juk nepulsi prie kancerogenų taip iš karto tik atėjęs), o viduje kažkoks keistas produktas, panašus į sūrį, tiesiog toks tąsus ir guminis, kad sunkiai pakramčius teko tiesiog ryti gabalais arba spjauti lauk ir išmesti. Surijom. Raudonų plytų alus padėjo suvirškinti. Never again užsisakinėsim šitą patiekalą iš jų. O dar kaina – turėčiau atkreipti dėmesį, kad dauguma maisto Open Kitchen’e buvo tiesiog brangus. Kai kas atrodė, jog net ir pernelyg. Na bet kol nuotaikos šventinės, tol tų eurų taip neskaičiuoji. Jau nuo sausio beveik nebežiūriu į kainas litais, bet čia jos būtų pravertusios ir atbaidžiusios dalį klientų. Aš šiaip neturiu nieko prieš brangų maistą, bet tai turi būti protinga kaina. Kai kuriais atvejais ji protinga nebuvo. Aš tik perspėju, kad po to neverktumėt nuėję su 2 eurais kišenėje, tikėdamiesi dviese pavalgyti – neužteks. 5 irgi. Prabangus gatvės maistas, sakykim taip.
Pas poną Vytautą užsisakėme tortiliją su lėtai kepta jautiena. Moteriško delniuko dydžio, visai menka ir nuo vienos toli gražu net žmoniškai neužkąsi, bet kaip man skanu buvo – tortilija minkšta ir traški vienu metu, jautiena puiki, koks tai padažas irgi sodrus, žodžiu, džiaugsmas skrandžiui.
Toliau atradau dar man nematytus tapas.lt, kurie kepė paellas ir pilstė sangriją. Pasakojo, kad tikisi netrukus atsidaryti „kažkur Vilniuje“, tai aš kaip suprantu, jie ieško patalpų savo parduotuvei, o gal jau rado ir tiesiog derasi dėl paskutinių detalių. Moteriška kompanijos dalis maloniai gurkšnojo jų sangriją su brendžiu ir daug vaisių.

Tapas.lt stendas. Matote po dešine sangrijos ąsotį? Sakė, išpilstė 70 litrų ir dar pritrūko. ~300 ml už 2€

Mr. Beard kolektyvas siūlė indiškus patiekalus. Bičiulės valgė jų tortilijas su troškintais avinžirniais, sakė buvo skanu.

Halės bistro stendas. Jie specializuojasi ties beigeliais su visokiais užtepais ir įdarais. Dar nebandžiau, bet žmonės kalba, kad jie geri.

Kieno čia stendas? Parašykite prašau. Kepė olandiškus blynelius su salždiais įdarais ir pagardais. Simpatiški mažučiai.
City Chef turėjo vieną iš populiariausių maisto stendų tą vakarą. Mes pasiėmėm jų chorizo hotdog’ą už beveik pasakiškus 5 eurus. Gėlių Dovantojas sakė, kad „neblogas, tikrai neblogas“, man tuo tarpu dešrelė pasirodė pernelyg sausa (nors ačiū, kad tai aiškiai buvo dešrelė iš mėsos, o ne kokių tai atliekų, kremzlių, krakmolo, jaunų kačiukų ir kito panašaus dešrų įdaro). Gal čia dėl to, kai valgiau gerokai pravėsusį, mat laukiau savo tortilijos prie kito stendo. Nuotraukoje matote pusikę hotdog’o. Iš esmės man labai patiko visi priedai ir pati bandelė, tik ne mėsa. Sakau, karštas turėjo būt geresnis.
Išėjo labai smagus vakaras. Planavome užkąsti, po vieną gėrimą ir atgal į miestą, bet gavosi per sunku išeiti, tai likom literally iki galo. Uždarėm Open Kitchen’ą su kalimotxo, baskų jaunimo išpopuliarintu gėrimu. Vyną pirkome pas tapas.lt, o jie sakė, kad tokio Lietuvoje dar nebuvo, jie ką tik atsivežė, ir kad čia puikus vynas, mums kainavęs 9 eurus. Draugiškai palingavau, na iš kur bus kabake pirktas butelis vyno tikrai geras už 9 eurus (o jie dar išgyrė, kad ir vynuogės Lietuvoje rečiau aptinkamos, žodžiu tikras lobis ir raritetas, sėkmė rankoje, ne kitaip), bet gi tikrai smagiai išsiragavo. Arba cola viską sutvarkė kaip turi būti.
Aš dabar laukiu vasaros ir kito Open Kitchen’o. Reikės ateiti alkanesnei ir atsivesti dar daugiau draugų. Siūlau ir Jums tą patį.
Atsakymai į “Open Kitchen 2015: naujas sezonas žada būti drūtas”: 4
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Try some other hashtag or username
Sekite Naujienas:
Try some other hashtag or username
O aš nusivyliau. Net labai. Vien fast foodas kosminėmis kainomis! Tiesiog madinga ir tiek. Apie kokybę čia galvoti taip pat nemadinga.
https://www.facebook.com/blynukai?fref=ts štai, radau jus Facebook puslapi:)
Ačiū Ineta!
Ačiū už puikią apžvalgą!
Kalbant apie CityChef dešrainį – jame naudojama ispaniškos receptūros Chorizo dešra. Ją gaminame patys, pagal vos vos adaptuotą receptūrą. Kadangi naudojama šviežia mėsa – kiaulienos mentė su nugarinės tauku kurią kemšame į kiaulės žarną (jokio dirbtinio apvalkalo), todėl skonis atsiskleidžia visomis vaivorykštės spalvomis tik valgant katik paruoštą, šviežią. Tai yra home-made patiekalas kuris reikalauja būti suvalgytas čia ir dabar 🙂