Naminis sūdytas sviestas su žolelėmis

Sviestas, spinduliuojantis šilumą, meilę gamtai ir dorybę, yra mano mėgstamiausias pieno produktas. Jo visada turiu namuose ir dažnai ne po vieną pakuotę. Ant jo mėgstu kepti daržoves, dėti į košes, tepti ant duonos. Jeigu restoranas nori mane pradžiuginti, tai prieš užkandį būtinai atneš ant stalo jų sūdyto sviesto su kokiais nors žalumynais ar saulėje džiovintais pomidorais, atrieks naminės duonos. Tokio šefo komplimento laukiu visada, kur beeičiau. To sūdyto sviesto su žolelėmis principe laukiu labiau nei bet kokio užkandžio. Sutinku su posakiu, kad geriau už sviestą yra tik sūdytas sviestas.

Meilę sviestui, tokiam švelniam ir saldžiam produktui, atsinešiau dar iš vaikystės. Kai mama gamindavo bulvių košę, ją į lėkštes dėliodavo kaip nedidelius kauburėlius, į kurių vidurį dar papildomai įdėdavo mažą gabalėlį sviesto. Taip ir gaudavome košę su dar betirpstančiu sviestu. Aš jį pirmai pradžiai išmalakuodavau šakute ir mėgaudavausi procesu, kol jis tirpsta. Taip ir kabindavau košę vis iš šonų, užkabindama viduriuką, kad sviestas suvilgytų bulves. Ir šiuo metu, kai gaminu bulvių košę, joje visuomet turi būti daug sviesto.

Pamačiusi Bon Appetit įrašą apie tai, kad galima namuose be jokių keistų rakandų pasigaminti sviesto, negalėjau likti abejinga. Taip kelis mėnesius brandinusi mintį, pasigavau įkvėpimą. Svarsčiau, ar tikrai čia viskas taip paprasta, kaip aprašyta, ar pavyks, ar nebus produktų gadinimas ir bereikalingas virtuvinių paviršių taškymas. Pavyko, nebuvo.

Dėmesio: perskaityti visą tekstą ir peržiūrėti nuotraukas užtruks, ko gero, ilgiau nei realiai pačiam pasigaminti.

Sviestui pasigaminti reikia vieno ingrediento – saldžios grietinėlės. Tai yra įprastinė, plakimui tinkanti, riebi grietinėlė. Saviškę pirkau Halės turguje ir ji buvo 35% riebumo. Kitą sykį iš principo bandysiu pažaisti su įprasta pirktine 30% grietinėle.

Dar Jums reikės keleto įrankių:

– blenderio;

– marlės (parsiduoda visose vaistinėse);

– rėčio (sieto);

– gražaus indelio sviestui sudėti/laikyti;

– pagal skonį druskos, žolelių ar kitų prieskonių. Nebūtina.

Procesas yra paprastesnis už paprastą. Grietinėlę supilame į blenderį ir plakame iki kol pieno riebalai atsiskirs nuo vandens. Pyliau 250 ml grietinėlės, o rezultate gavau apie 100 g sviesto gumulėlį ir apie 120 ml pasukų. Tas pasukas Jūs vėliau galėsite panaudoti maišydami tešlą blyneliams ar pyragui. Žodžiu, nepaliekate jokių šiukšlių ir iš vieno ingrediento pasidaro kiti du.

Maždaug kas minutę fiksavau besikeičiančią grietinėlės konsistenciją. Tai ji virto į kone aptirpusius ledus, tai kaipmet susmego ir pavirto į sviesto gabalėlius, plaukiojančius po pasukas.

Plakimo pradžia. Po minutės grietinėlė įgyja ištirpusių ledų konsistenciją.

Po 2 minučių grietinėlė tampa panaši į maloniai aptirpusį vanilinį plombyrą.

Ilgainiui pradeda skirtis pieno riebalai.

Jau labai netoli iki sviesto. Masė krinta žemyn (matosi pagal žymes ant plakimo indo sienų), nebėra purumo, o konsistencija tampa vis labiau grūdėta.

And it’s done.

Kai kietoji masė visiškai atsiskiria nuo skysčio, metas baigti plakimą ir galima pereiti prie nukošimo. Pieno riebalai, beveik tapę sviestu, pasižymi puikia geltona spalva ir nuostabiai kvepia kaimu, ganyklomis, karvėmis, vasara ir atokaitoje sušilusiu šienu. Visus tuos kvapus kaip ranka nuėmė netrukus pridėta druska ir žalumynai.

Rėtį įdengiame marle, įstatome į dubenį ir suverčiame visą masę iš blenderio. Plakimo indas liks beveik švarus, beliks kraštus nušluostyti:

Sviestukas jau beveik paruoštas. Ir jis tikrai yra toks žaviai geltonas.

Tuomet sviestą pamaigome šaukštu, leisdami paskutiniams pasukų lašams nubėgti į dubenį. Kuo mažiau pasukų likučių liks galutiniame svieste, tuo ilgiau jis laikysis nesugedęs. Kiek toks sviestas gali laikytis šaldytuve, man sunku pasakyti, nes šitas kiekis buvo suvalgytas mažiau nei per 24 valandas. Toks skanus, kad gaila taupyti kitai dienai.

Nuspaudę pasukas dar visą rėčio turinį pakišame po kranu ir dar sykį lengvai pastumdome sviestą, nuplaudami pasukų likučius. Vanduo iš po rėčio turi nubėgti skaidrus:

Išplautas sviestas.

Sviestas ir pasukos.

Galiausiai marlę paėmusi už kraštų, sviestą dar šiek tiek nuspaudžiau, kad gautųsi kuo sausesnis produktas, ir perkėliau į švarų dubenėlį, į kurį dar pridėjau druskos ir žolelių.

Štai toks mažuliukas (apie 100 g) gavosi iš 250 ml grietinėlės.

Sviesto pagerinimui intuityviai ėmiau po kelias šluoteles šviežių krapų, kalendrų ir kiek daugiau rukolos lapelių. Įspaudžiau nedidelę česnako skiltelę. Sūdžiau Maldono druska, nes stambūs ir traškūs jos kristalai yra džiaugsmas skoniui ir burnai. Galite berti tiesiog smulkios jūros ar Himalajų druskos, tik nepadauginkite. Jos reikia išties labai nedaug, vos žiupsnelio.

Maldono jūros druską perku „Užupio krautuvėje“ Vilniuje.

Minkštą sviestą paprasta sūdyti ir gardinti žalumynais. Tereikia viską gerai išmaišyti.

Sviestą perkeliame į patogų indelį ir kišame į šaldytuvą. Jeigu turėsite svečių arba būsite išalkę, nebus keista, jeigu tas kuklus sviesto gumulėlis šaldytuvo taip ir nebepasieks.

Skanaujame.