Kai kitą sykį gaminsite burgerius ar kepsite bulves – Jums būtinai prireiks šito kečupo recepto. Nes jis yra absoliučiai tobulas.
Attila Hildmann ir vėl mane įkvėpė. Šįkart ponaitis mane įtikino, kad moliūgų chips’ai yra sveikesnė (?) ir skanesnė (čia jau arčiau tiesos) versija nei pabodusios ir mano labai retai bevalgomos bulvės. Dar gi be to, jis rašė, kad šios keptos lazdelės yra labai skanios su vienu iš jo padažų. Recepte buvo net trys, aš pirmai pradžiai išsirinkau kečupą su bazilikais. Šiaip jau retai vartoju kečupą, nes jis man paprastai asocijuojasi su riebiu ir sunkiu maistu, bet šįkart pagalvojau – pamėginsiu, bala nematė. O gal gi bus skanu. Tada dar nežinojau, kad šiaip savaime skanios moliūgų lazdelės gali išvaryti iš proto vos susilietusios su šiuo kečupu.
Kuo skiriasi pomidorų padažas nuo kečupo? Kečupe visuomet bus acto. Padažai be to apsieina.
Aš visai neseniai nusipirkau pernelyg puikaus obuolių sidro acto iš Sarkozy ir juo gardinu kone visus padažus nuo to laiko. Pavyzdžiui šiandien maišiau padažą salotoms iš to acto, medaus ir tyro alyvuogių aliejaus. Kartu su druska ir šviežiai maltais pipirais tas padažiukas nuspalvino pačias paprasčiausias įvairių šviežių žalėsių ir daržovių salotas ryškesnėmis spalvomis. Aš beveik mačiau, kaip salotų dubenyje tie obuoliai juokiasi ir patenkinti maudosi tarp daržovių, terliodamiesi medaus ir aliejaus upėje.
Bet mes šiandien apie vakaro žvaigždę – naminį kečupą. Jeigu spaudėte ant Attilos nuorodos, tai matėte, kad receptas paimtas iš jo knygos „Vegan for Fit“. Dosniam indeliui (apie 200 ml) kečupo reikės:
– 1 baltojo svogūno (tingėjau pjaustyti, tai naudojau svogūnų miltelius);
– 1 česnako skiltelės (irgi suėjo milteliai);
– 350 g vyšninių pomidorų (naudojau konservuotus savo sultyse, puikaus saldesnio skonio nei įprasti – nepagailėkite papildomo lito ar dviejų geresnei skardinei);
– mažos saujelės šviežių baziliko lapų;
– 2-4 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje (kuo daugiau įdėsite, tuo saldesnis bus kečupas);
– 3 valg. š. tyro alyvuogių aliejaus;
– 2 valg. š. baltojo vyno acto (naudojau obuolių sidro – saldžiau);
– 2 nubraukti valg. š. pomidorų tyrės (neturėjau, nedėjau ir nepasigedau);
– 1 nubrauktas arb. š. druskos;
– 1 arb. š. agavų sirupo (dėjau klevų ir užtikrintai sakau, kad be sirupo šitas kečupas nebus šitas kečupas).
Jeigu dėsite šviežius svogūnus ir česnaką, tai pirmiausia reikėtų juos smulkiai supjaustyti ir kokias 3 minutes pakepinti ant alyvuogių aliejaus, ant vidutinės ugnies. Aš kadangi naudojau jų miltelius, tai to proceso išvengiau. Nuoširdžiai patikinu, kad buvo be proto skanu ir su tais milteliais, tai aš tik galiu įsivaizduoti, kaip stogą nurauna gaminant su šviežiai pakepintomis daržovėmis.
Tuomet susipjaustome vyšninius pomidoriukus per pusę ir suberiame į keptuvę pasitroškinti kartu su svogūnais ir česnakais, apie 6 min. Konservuotų pomidorų kepinti nereikia.
Galiausiai apkeptą (konservuotą ir milteliais pagardintą) pomidorų masę supilame į blenderio indą, beriame visus likusius ingredientus ir triname bent jau pusę minutės, kol masė taps daugmaž vientisa. Norėdami ypač glotnios konsistencijos, malkite ilgiau. Aš mėgstu savo trintam maiste įžiūrėti ir apčiuopti sudedamąsias dalis, tad mano kečupas nebuvo visiškai kaip kūdikių maistas. Tai buvo akivaizdžiai from scratch gamintas pomidorų kečupas, į kurį sudėta visa šeimininko meilė šiam pagardui.
Bazilikas įkvėpė gaivaus aromato, o klevų sirupas ir obuolių sidro actas praturtino kečupo skonį. Jis gavosi toks saldžiarūgštis (gal truputį į saldesnę pusę, lyginant pvz. su klasikiniu Heinz) ir tobulai derėjo prie paraleliai keptų moliūgų lazdelių (moliūgą nulupti, supjaustyti lazdelėmis, apšlakstyti mėgstamais prieskoniais, druska ir alyvuogių aliejumi; kepti ant kepimo popieriumi ištiestos skardos maksimalioje temperatūroje 15-20 min), o kitą dieną buvo panaudoti burgerių gamybai (tradiciniam jautienos ir mano mėgstamam veganiškam tofu variantui).
Jeigu turėčiau savo restoraną ar kokiam bistro sudarinėčiau meniu – į jį tikrai įeitų kažkas kepto, prie ko derėtų šitas puikusis kečupas. Meniu būtinai rašyčiau, kad tai yra naminis pomidorų kečupas su bazilikais ir klevų sirupu. Homemade. Made from scratch. Kaip jau bepavadinsi, taip bus gerai – šitas receptas nusipelno tik pačių puikiausių komplimentų ir aš dar kartą ploju Attilai už įkvėpimą.
