Mažoji pseudo ispaniška tortilija.
Kas sekate mano FB paskyrą, tai žinote, kad visai neseniai buvau atostogų: pradėjau Šiaurės Vokietijoje, o baigiau Ispanijoje. O gal reikėtų sakyti, Ispanijoje (Madride) ir Katalonijoje (Barselonoje). Išėjo labai gražus sutapimas, kone mano atostogos vienoje lėkštėje – patiekalas, savo originalia kilme yra tipiškas ispaniškas, dažnai aptinkamas ir kasdien vartojamas. Galima sakyti, kad tortilla de patatas yra kaip ir ispaniškas omletas su virtomis bulvėmis. O patiekalo receptą radau naujausiame vokiškame Slowly Veggie! žurnalo numeryje. Panašiai, kaip mėgsta ispanai, tik pagerinta graikiška feta ir lietuvių užmirštomis kaliaropėmis. Aš jas kartais valgydavau vaikystėje, jas labai mėgo mano mama, tačiau ilgainiui jos dingo iš mūsų šeimos raciono ir jau buvau spėjusi pamiršti jų skonį. Tai ačiū žurnalui, kad priminė, koks stebuklas tai yra (angliškai jas vadina turnip iš aš vis galvodavau, kas tas turnip, kurį kone kiekvienoje laidoje iki šiol mini Gordon Ramsay laidų dalyviai. Man atrodo, kad aptikau savo naują mėgstamiausią daržovę artimiausiam laikui, na tai kas, kad ne sezonas. Be galo mėgstu visus kopūstinius augalus visais jų pavidalais, tai kaliaropės, arba ropiniai kopūstai, man yra naujas skonis ir konsistencija – virtos kaliaropės primena bulvių, brokolių ir žiedinių kopūstų mišinį. Trejopas gėris viename, trumpai tariant.
Ten, kur susitinka kiaušiniai, grietinėlė ir feta, yra automatiškai užprogramuota geram skoniui. Senokai negaminau nieko su kiaušiniais, o šiam patiekalui specialiai parsinešiau iš Halės turgaus naminių. Jeigu jau lepintis, tai lepintis iki galo. Jei dar nežinojote, tai maloniai informuoju, kad Halės turguje, iškart prie pagrindinio įėjimo po kaire, yra stendas, kuriame galite įsigyti tikriausios graikiškos fetos:
Graikiška feta iš Halės.
Už 200 g sumokėjau 2,2€. Palyginus su didžiųjų tinklų importuojamomis fetomis, kainos visur yra panašios. Tik man turguj pirkti kažkaip smagiau, ypač kai kuprinėje kartu glaudžiasi krūvos šviežutėlių žalumynų ir sezoninių daržovių. Šiandienos pirkiniai atrodė va taip:
Prie kiaušinių dar galite pamatyti petimezi arba vynuogių melasą, kurios radau tam pačiam skyrelyje prie fetos. Ponia pardavėja nelabai gaudėsi, kas tai per daiktas, „nes tik vakar gavom“, bet įvertinus buteliuką, dalykas pasirodė esantis vertas dėmesio. Nusipirkusi čia pat atsidariau ir paragavau – nuostabiai sodrus, ryškiai karamelinis (nors ir natūraliai be cukraus), bet kiek karstelėjęs ir rūgštelėjęs tirštas skystis, prekybininkų pavadintas „vynuogių sirupu“. Iš esmės tai nėra klaida, bet galėtų paminėti ir melasą, gal daugiau klientų sulauktų, nes melasa tarp šeimininkių ir snobų yra vertinamas dalykas. Melasa visuomet būna labai sodraus skonio, jos grynos niekas ir negeria taip tiesiai iš buteliuko, kaip aš turguje prie kasos, bet tinkamai ją panaudojus patiekale, jis gali atsiskleisti naujomis ryškiomis spalvomis. Vynuogių melasa gali būti Jūsų salotų užpilo cinkelis – galima lažintis, kad namiškiai nesupras, ko įpylėte, užtat valgys ausim pasivėdindami.
Grįžtant prie tortilijų, kurias man norėtųsi pavadinti bulvių keksiukais (nes kepti reikia keksiukų formoje), tai gali būti Jūsų vėlyvi sekmadienio pusryčiai arba pietūs darbe. Puikus reikalas, kurį gali valgyti ir ką tik iš orkaitės, ir jau visiškai atvėsusį ir parą laiko prastovėjusį.
12-kai tortilijų reikia:
– 250 g bulvių;
– 1 kaliaropės (~250 g);
– 1 česnako skiltelės;
– 1 vidutinio dydžio raudonojo svogūno (dėjau paprastą geltoną, tiko irgi);
– 3 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus;
– 10 šakelių šviežių (citrininių) čiobrelių (dėjau klasikinius, neatsistebiu kaip nuostabiai veši iš Maximos pirktas čiobrelis vazonėlyje);
– 200 g fetos sūrio;
– 6 M dydžio kiaušinių (man būtų užtekę ir 5, tad pasirodė kiek per daug);
– 100 g riebios grietinėlės arba pieno (pyliau grietinėlę);
– šviežiai tarkuotų muskato riešutų;
– druskos ir pipirų.
Jeigu kepsite ne popierinėse keksiukų formelėse, tuomet Jums dar prireiks:
– 1 valg. š. sviesto;
– 3-4 valg. š. džiūvėsėlių.
Iš pradžių pasiruošiame bulves ir kaliaropes. Daržoves nuskutame, supjaustome ~1cm dydžio kubeliais ir sumetame į verdantį, sūdytą puodą vandens. Verdame 10-12 min, kol daržovės suminkštės, tačiau jokiu būdu neleiskite pervirti. Iš akies pjaustydama supratau, kad mano 1 cm prilygtsa realiems 2 cm ir tai labai pasijuto valgant – tortilijos buvo biresnės nei norėtųsi. Jeigu nuoširdžiai pasistengsite supjaustyti tikrai mažais 1 cm dydžio gabaliukais, tai Jūsų tortilijos teiks daugiau estetinio džiaugsmo negu teikė man. Skoniui tiesa, tai netrukdė.
Svogūną ir česnaką nulupkite, smulkiai sukapokite. Įkaitinkite keptuvę, pilkite alyvuogių aliejų ir suberkite česnakus su svogūnais. Lengvai pakepinkite ant vidutinės-žemos kaitros ~5min, kol daržovės taps perregimos, tačiau neleiskite joms paruduoti.
Išvirusias bulves su kaliaropėmis nukoškite, suberkite į erdvų indą, sumaišykite su kepintais svogūnais ir česnakais. Leiskite mišiniui atvėsti:
Geltona spalva – tai bulvės, balta – tai kaliaropių spalva.
Tuo tarpu galite įjungti orkaitę (210 laipsnių arba 190, jeigu norite kepti su ventiliatoriumi) ir pasiruošti keksiukų formą. Aš ją padengiau popierinėmis formelėmis. Jeigu formelių nenaudosite, formą ištepkite šaukštu sviesto ir gausiai apibarstykite džiūvesėliais – šie neleis tortilijoms prilipti prie skardos ir suteiks joms tvirtumo.
Fetą stambiai sutrupinkite tarp pirštų į atskirą dubenėlį.
Kiaušinius sumuškite į plakimo indą, supilkite grietinėlę ar pieną, lengvai išplakite iki vienalytės masės. Gardinkite druska, pipirais ir muskato riešutais. Čiobrelių lapelius nuskinkite nuo šakelių, šakeles išmeskite, o lapelius suberkite į kiaušinių plakinį. Dar kartą viską išmaišykite.
Galime pradėti formuoti tortilijas. Iš pradžių į keksiukų formeles suberkite bulvių ir kaliaropių mišinį:
Tuomet ant viršaus šaukštu gražiai pilame kiaušinių plakinį. Pageidautina, kad skystis nepasiektų popierinės formelės viršaus, nes kiaušinis po to gali išlipti per kraštus ir aplaistyti orkaitę. Man taip buvo su vienu keksiuku, mat plakinio turėjau per daug ir norėjosi kuo daugiau supilti į skardą:
Na ir galiausiai viršunėles puošiame fetos trupiniais:
Ir šauname kepti. Po 12 minučių galime traukti iš orkaitės:
Tortilijos labai skaniai valgosi su šviežių daržovių salotomis. Sutaisiau dubenėlį iš to, ką parsinešiau iš turgaus: sultenės, pomidorai, agurkai, svogūnų laiškai, krapai. Užpilui – ypač tyras alyvuogių aliejus, obuolių sidro actas, druska ir pipirai. Po to buvo tik gaila, kad tų salotų tiek mažai. Šalia virtų bulvių ir kiaušiniško skonio gaivios daržovės dera nuostabiai.
Pastebėjimas: ką tik iš orkaitės ištraukos tortilijos labai gerai laikė prie savęs popierinį krepšelį. Kitą sykį bandysiu kepti su džiūvesėliais instead, kad valgymo metu nereikėtų nieko lupinėti.
Skaniosios mažutės.
Saulė už lango ir saulė lėkštėje.
