Naujausia aistra ir pomėgis: daržininkystė
Rugpjūčio pradžios cukinijų derlius: geltonosios cukinijos ir apvaliosios cukinijos.
Sodą šalia miesto mano šeima turi beveik tiek pat, kiek ir mane, tik šiemet pirmą kartą ten ne tik ravėti ir derliaus skinti važiuoju. Pavasarį pirmą kartą savo noru dviem užėjimais pirkau sėklų ir specialiai rinkausi mažiau žinomas daržovių veisles, nes kasmet valgyti tokios pat spalvos ir formos salotas, ridikėlius ir morkas yra so yesterday. Galbūt Jūs man turite paaiškinimą, kodėl Halės turguje, kuris yra vienas didžiausių sostinėje ir į kurį ateina apsipirkti ne tik Stoties rajono senjoros, metai iš metų parsiduoda tie patys dalykai? Suprantu, kad tai nėra tikrasis farmers market ir nepaisant to ten savo produkciją parduodantys ūkininkai niekada nekeičia savo meniu. Kai persikrausčiau gyventi arčiau Halės prieš ketverius metus, džiūgavau dėl nuolat namuose esančių šviežių daržovių, turinčių gerokai ryškesnį skonį nei pirktų prekybos centruose. Bėgant laikui mano entuziazmas ėmė trauktis, nes eidama ten kas kartą žinau, ko rasiu. Šitoks žinojimas nebedžiugina. Jeigu tą dieną daržovių sandėliuose būna užvežtų gražių avietinių pomidorų, tai 9/10 turgaus prekeivių, asortimente siūlančių pomidorus, jų tądien turės. Ne tai, kad tos pačios veislės pomidorų, bet dar ir iš to paties taško, t.y, vienodos kokybės. Tik kainą kiekvienas pagal save nusistatys ir ji galės skirtis kokiais 10-20%. Bet kuriuo atveju turgaus lankytojai vistiek bent 50% pomidorų nupirks pas tuos pačius daugumos mylimus prekeivius, sudarančius iki 10% visų prekeivių. Kur link lenkiu, nekantriai klausiate. Jeigu situacija yra tokia, kad yra šalia vienas kito trys identiškų pomidorų pardavėjai, iš kurių pas vieną nuolat eilės, nes jį mėgsta ir paprasti gyventojai, ir restoranų virėjai, o kiti du pavydžiai žiūri į tas eiles ir aptarnauja klientus tik pirmajam nuėjus iki mašinos pasipildyti prekystalio, tai natūraliai kyla klausimas, kad galbūt (galbūt) tiems dviem vertėtų ne pomidorus pardavinėti, o pavyzdžiui agurkus, nes tas visų mylimas jų niekada neturi. Arba jei jau nori likti ties pomidorais, tai tegu palieka pirmajam raudonus, o pats atsiveža geltonus, oranžinius, juodus ir margus su taškiukais? Neišvengiamai pirmojo klientai norės pabandyti naujienų ir galbūt net ims pirkti pas du pardavėjus iš trijų, o trečias dar ilgainiui pritrauks ir tokių klientų, kurie metų metais ieškodavo, svajodavo apie salotas su margais pomidorais su taškiukais ir taip nudžiugo pagaliau jų radęs, kad net ėmė turguje lankytis, nors gyvena kitame miesto gale. Ilgainiui turėtume situaciją, kai visi trys prekeiviai turėtų normalų klientų srautą ir nebereikėtų kurtinti pirmojo savo skausmingais atodūsiais.
Būtent dėl šios priežasties užsisodinau savo daržą, be kita ko, dviejų veislių cukinijomis (geltonomis, nes jas skanu valgyti žalias, ir apvaliosiomis, nes jas nuostabu įdaryti arba kepti riekelėmis ant kaitrios ugnies), geltonaisiais burokėliais (my goodness kokie jie saldūs nuo šaknelės iki lapo viršūnės [mano vegetariški barščiai dar niekada nebuvo tokie skanūs]), ilgųjų ridikėlių su sniego baltumo barzdelėmis, rukolų (iš vienos pakuotės privešėjo tiek, kad nespėjam valgyti), sultenių ir špinokų (dar tik išlindo į orą, skinsiu rugpjūčio pabaigoje). Absoliuti dauguma sėklų pasiteisino, tad kitiems metams sodinsiu visų vaivorykštės spalvų daržoves ir jeigu reikės, retesnių veislių ieškosiu mugėse arba internete. Iki Halės jos ateis tik išėjus sovietinio raugo užraugtiems verslininkams, tokių rasite nebent Tyme. Tik man daržovių reikia dažniau nei kartą per savaitę ir patrauklesnėmis kainomis, todėl esu reta Tymo lankytoja.
Pas mus sėkmingai auga visų spalvų daržovės, tik tą žino tik Tymo ūkininkai, užtat ir laiko kainas, nes tiesiog neturi konkurencijos. Rugsėjį Vilniuje turi atsidaryti dar mažiausiai dvi modernios turgavietės (Kauno g. ir Ukmergės g.) ir aš dedu dideles viltis, kad jų prekybininkai turės pasiūlyti ne tik raudonų burokėlių ir baltų bulvių.
Dar vienas svarbus momentas: daržoves galiu nusiskinti tokio dydžio, kokio noriu aš. Tai reiškia agurko ir obuolio dydžio cukinijas, kurias graužiu žalias kaip agurkus arba kepu keptuvėje ir svaigstu nuo jų saldumo. Jaunų daržovių galima nusipirkti nebent tame pačiame Tyme ir tai nėra išeitis. Kas kartą nuskynus kuokos dydžio cukiniją, su kuria jau galima neblogai užvožti (ir kuri jau nebėra tinkama skaniam ir maistingam valgymui), mažas kačiukas užmiega amžinu miegu. Tokio dydžio cukinijas siūlant draugams ir bendradarbiams šalia kačiuko prigula ir šuniukas. Daržoves sėkite, skinkite, valgykite ir siūlykite kitiems atsakingai.
Su kiekviena savaite, einančia rudeniop, man jau darosi apmaudu, kad nebus ko ravėti ir ko skinti. Užtat su džiugesiu lauksiu kito pavasario ir kaupsiu fantastiško grožio daržovių sėklų pakuotes ir planuosiu jų susodinimo planą.
Mėgstamiausias kepinys: galetė
Kaip aš draugaujuosi su tešla ir kaip išmokau kepti galetes, rašiau čia. Po to jas kepiau dar daug kartų ir vis keičiau įdarus. Pastarosios buvo su jošta uogomis, kas yra serbentų ir agrastų hibridas, vokiečių išvestas prieš pusę amžiaus ir vėliau neplačiai paplitęs Europoje. Net ir anglai šias uogas vadina jostaberry, nors pavadinimas grynai vokiškas. Skoniu man jos artimos juodiesiems serbentams, nors jų nemėgstantys sakė, kad labiau į agrastus. Taigi uogos tikrai puikios valgyti tiek žalias, tiek apdorotas termiškai ir man ypač patinka jų uogienė. Galetės gaunasi taip pat nuostabios ir vaišinamieji dažnai nesupranta, su kokiom uogom valgo. Buvo sakiusiųjų, kad tai tikrai buvo mėlynės.
Mėgstamiausias produktas: jaunos cukinijos
Ar reikia daugiau komentarų? Taip keptos ypač skanios yra tos žalios apvaliosios cukinijos, kurios gavusios karščio tampa neįtikėtinai saldžios, traškios ir sultingos. Joms net riebalų nereikia (ant grill keptuvės įgauna dūmo aromatą), nors kepant paprastai ant sviesto irgi gaunasi puikiai.
Man dar LABAI skanu tos apvaliosios, keptos orkaitėje su pomidorų, duonos ir Džiugo įdaru. Tai tikrai yra maistas, kurį galiu valgyti kasdien. Kas keletą dienų nuskinant derlių jomis galėsiu šiemet džiaugtis apie mėnesį. Apie jį po to prisiminsiu visą žiemą ir dar ilgiau nepavargsiu pasakoti. Abiejų rūšių cukinijų skonis tikrai skiriasi nuo standartinių žalių. Saldesnės, malonesnio traškumo. Nors gal čia lemiamą faktorių duoda šviežumas, kai valgai skintą vos prieš kelias valandas.
Mėgstamiausia veikla namuose: konservavimas ir rauginimas
Skiriu tam tiek savo laiko ir dėmesio, lyg nuo to priklausytų mano rytojus. Tai yra nepaprastai mane džiuginantis užsiėmimas, kuris fiziniu požiūriu prilygsta gerai mankštai. Jau turiu pasiruošusi abrikosų, obuolių, bruknių, mėlynių ir obuolių-kiaušių-slyvų uogienių, o mano raugti agurkai oficialiai tampa vakaro geidžiamiausiais. Receptas labai paprastas: į uogienes labai nedaug cukraus (5-15% vaisų svorio nerafinuoto cukranendrių cukraus ir keli šaukštai citrinų sulčių), o litrui agurkų reikia 2 valg.š. druskos, 2 skiltelių česnako, saujos krapų ir 4 vyšnių lapų (agurkų ir vandens iš krano – kiek telpa). Raugo skonis pasijunta jau po 10 valandų.
Mėgstamiausia vieta gyventi vasarą: Nida
Paskutiniais metais vis pasvajodavau, kad būtų gerai prie jūros ar vandenyno praleisti bent mėnesį metuose. Taip besvarstant neseniai suvokiau, kad šie metai bus būtent tokie. Pasidarė vienu metu ir keista, ir gera, kad svajonės kartais taip lengvai pildosi, nespėjus net normaliai jų išplėtoti. Tai kitiems metams sau metu iššūkį: ne mažiau 60 dienų praleisti prie jūros ar vandenyno. Kviečiu svajoti, nes svajonės yra linkusios pildytis. Nesipildo tik tiems, kurie svajonių neturi.
Daugiau mano vasaros patyrimų rasite Instagrame, kur vadinuosi @fat.tomato. Kviečiu sekti.
Kas pas Jus gero šią vasarą? Ar spėjate ją pagauti? Kokių veiklų, pomėgių ir vietų atradote? Ką rekomenduotumėte ir kitiems?
