Kokosinis žaliasis kokteilis a. k. a. veganiška piña colada

Kokteilis su šviežiu kokosu. Anglakalbiai sakytų, kad su young coconut.

Pamenate, pasakojau, kaip aš dabar pusryčiauju kokteiliais. Tiesą sakant po trijų savaičių buvau padariusi keleto dienų pertrauką ir supratau, kad be reikalo. Aš taip gerai jaučiuosi, gaudama skystus pusryčius, kad jokios kitos pagundos nėra vertos to gero jausmo. Nes po tų pagundų, kurios suteikia 10 minučių malonumo, gali sekti likusi diena prastos savijautos. Gal mano skrandis labai jautrus? Arba aš tiesiog labai gerai pažįstu savo organizmą ir būtų nuodėmė neatsižvelgti į jo siunčiamus signalus.

Žodžiu, metas atgal į ritmą. Taigi pristatau šiai dienai patį skaniausią ever pusryčių kokteilį, kokį esu kada gėrusi. Skanumo paslaptis slypi prabangiame lietuviškos žiemos fone – šviežutėlis jaunas kokosas daro stebuklus skonio receptoriams. Savo konsistencija, aromatais ir pačiu skonio intensyvumu. Aš dar niekada nemėgau kokosų taip stipriai, kaip juos pamėgau po šito kokteilio.

Young coconut arba šviežią kokosą Jūs ne taip lengvai rasite nusipirkti pas mus parduotuvėse. Jokiu būdu nesumaišykite su eiliniu rudu kokosu, kurio pilnos lentynos kaip akmenukų kieme – aš kartą bandžiau pagudrauti ir apsieiti su tokiu kokosu, tai iš mano kokteilio gavosi vanduo su kokosų drožlėmis. Skanaus. Tai nebuvo skanu. Tai buvo gerklės kankinimas, bandant nuryti saują kokoso drožlių, užsigeriant vandeniu. Kai jau skirtumą pagavote, štai Jums nuotrauka, tiesiai iš Tolimųjų Rytų į Rimi atkeliavęs šviežutėlis drėgnas ir sunkus kokosas (vieneto kaina 4€ su centais, tai malonumas yra tiesiogiai proporcingas tai kainai, kurią sumokate):

Taip atrodo jaunas kokosas Lietuvos parduotuvėse.

Kai prapjauni jo viršūnę (tai lengvai galima padaryti šefo peiliu; nereikia kokoso dėti į maišelį ir daužti į marmuro grindis, kad šis suskiltų ir atsivertų), vaizdas viduje atrodo dar gražiau. Nemoku apsakyti, koks malonumas buvo dirbti su visiškai nauju ingredientu ir patirti, ką reiškia ragauti šviežią kokoso vandenį (nesupainiokite su kokosų pienu – tai du skirtingi produktai. Kokosų vanduo yra tas skystis, kuris kliuksi riešuto viduje, o kokosų pienas yra gaminamas termiškai karštu vandeniu apdorojant džiovintą arba keptą kokosų minkštimą). Skonis nuo supilstyto į tetrapakus, kurių jau galima nusipirkti ir eko maisto parduotuvėse pas mus, skiriasi žymiai. Nors man ir tas tetrapakinis yra labai skanus.

Kokosas atsivėrė ir parodė savo tikrąjį veidą:

Jauno kokoso minkštimas ir vanduo.

Iš vieno kokoso prisipyliau pilną 330 ml puodelį vandens. Dar gerą šaukštą iš tos laimės išpilsčiau ant lentelės ir grindų. Ar Jūs matote, koks minkštas ir purus yra kokoso minkštimas? Jo konsistencija – tarsi purios grietinėlės ar kokio grietininio torto įdaro. Laisvai kabinasi šaukštu vos prisilietus. Nereikia nieko gramdyti iš visų jėgų, kaip būna su tais rudais kokosais. Realiai tas išorinis storas baltas kevalas (nuo kurio yra nupjauta dalis jį gaubiančio žaliojo lukšto) apsaugo rudąją kokoso dalį nuo perdžiūvimo. Štai kodėl vidus toks drėgnas ir minkštas.

Vienam kokteiliui reikia:

– 1 jauno kokoso (minkštimo ir vandens);

– 1 nedidelio banano;

– saujelės šviežių špinatų.

Viską į blenderį ir po pusės minutės turite tobulą pusės litro kokteilį. Jeigu skysčio norisi daugiau, galite šiek tiek praskiesti vandeniu. Nuostabiai sodrus, maloniai glotnus kokteilis. Labai kvepia vasara. Labai primena atostogų skonį, nors tropikuose dar nesu buvusi. Ateis laikas. O kolkas mano svajonės pildosi Westons taurėje – nes Westons taurėje bet koks gėrimas yra skanus:

Pusė litro kokosinio kokteilio. Be alkoholio.