Vos prasidėjus gruodžio antrai dekadai visu kūnu pajutau begaliniai stiprų norą kepti, kepti, kepti. Pyragus, net sausainius! Kiek aš tų saldžių kepinių čia esu įkėlusi? Tai va, matot, stebuklai nutinka. Atrandu norą gaminti su tešla. Iki šiol į ją žiūrėjau kaip į kažką svetima, ko nepažįsti, todėl truputį bijai ir nelabai noriai priimi. Pradėjau jaukintis ir po truputį, po truputį kai kurie dalykai gaunasi ir tuomet labai mane (ir aplinkinius po to) nudžiugina.
Kadangi visa, kas susiję su tešla, man atrodo kaip visiškai nauja neišmindžiota teritorija, tai visi kepiniai man daugiausia džiaugsmo kelia juos gaminant ir jau pjaustant (jeigu tai pyragas) arba atvėsus dėliojant į dėžutes (jeigu tai sausainiai). Iš proceso prisisemiu tiek malonumo, kad valgyti dažniausiai nebenoriu arba užtenka gabalėlį nugnybti, o visa kita esu gatava išdalinti visiems, kurie pakeliui pasitaikys. Iš dalinimosi džiaugsmo ateina dar didesnė laimė, tai žodžiu kiekviena blėka sausainių ar pyragas atneša žymiai daugiau malonių jausmų negu bet kokie normalūs patiekalai (salotos, troškinys, sumuštiniai, you name it).
Dar kas nauja, tai kokius ketvirtus metus meditavau, kad reikia cukranendrių melasą išbandyti. Svajoju pasigaminti naminį smoky labai sodrų BBQ padažą, kuris visais atvejais darosi su melasa. Ji duoda tą tamsią spalvą, klampumą, aromato gylį.
Kas ta melasa? Tai yra šalutinis produktas, išgaunamas valant cukrų. Kuo cukrus tamsesnis (čia kalba eina apie natūralų, nerafinuotą, o ne karamelinį produktą), tuo jame daugiau melasos. Tuo daugiau jame skonio ir aromato. Skirtingai nuo cukraus, pati melasa nėra tokia saldi. Nors cukraus joje apie 60%, tačiau papildomos medžiagos suteikia labai specifinį skonį, nustelbiantį saldumą, kokio tikėtumėmės iš cukrinio produkto. Melasa yra be galo klampi ir lipni, kone smalos juodumo masė. Ji labai tinka kalėdiniams, meduoliniams kepiniams, kuriems suteikia specifišką aromatą.
Čia man už akių užkliuvo Bon Appetitt nuoroda „Chewy Molasses Cookies“. Mano FB naujienų srauto didesnę dalį sudaro su maistu susiję dalykai, tad kasdien prisižiūriu visko. Bet ne kasdien norisi ten spausti ir gilintis. O šitas receptas žadėjo būti bomba. Yra, pasirodo. Jų visas smagumas yra tas, kad išorėje jei kietoki, traškūs, o viduje minkšti. Angliškai tai vadinama chewy, o lietuviškai termino ir nėra.
Kaip viską kepti ir kaip atrodo procesas, Jūs galite pamatyti paspaudę ant nuorodos. Bon Appetit viską puikiausiai parodo, išskyrus pabaigoje šiek tiek sufeikina, ant skardos padėję sausainių bumbuliukus. Tai aš Jums paaiškinsiu, kaip viskas darosi iš tikrųjų ir dar išverčiau ingredientų svorį į normalius žmonėms atpažįstamus vienetus. Jau kai recepte yra visokie „cups“, tai man reikia dvigubos motyvacijos gaminti pagal jį, nes gi reiks viską išsiversti. Labiausiai mėgstu, kai skysti produktai yra matuojami mililitrais, o kieti gramais. Dar leidžiu šaukštus ir šaukštelius, nes pernai ebay nusipirkau tam reikalui atmatuoti skirtą įrankį (neseniai mačiau, kad ir Vilniuje keliose vietose parsiduoda) už ten gal du dolerius, kuris labai palengvino gyvenimą. Jūs man siūlote nusipirkti ir vieną cup’ą atitinkančią stiklinę, kas yra lietuviški 240 ml? Eh. Turbūt reiktų, bet kolkas vargstu su converteriais ir svėrimais. Šiaip sverti produktus ant virtuvinių svarstyklių man visai patinka. Kam, kitu atveju, būtų jos reikalingos?
Taigi 2 skardom sausainių (30 originalaus dydžio arba 60 per pusę sumažintų) reikia:
– 230 g miltų (visuomet naudoju ekologiškus kviečių arba speltų; gali būti viso grūdo);
– 2 arb. š. kepimo miltelių;
– 1,5 arb. š. malto Ceilono cinamono;
– 1 arb. š. malto imbiero;
– 3/4 arb. š. malto kardamono;
– 1/2 arb. š. smulkios druskos (naudoju Himalajų);
– 1 didelis kiaušinis (naudoju vietoje jo veganišką kiaušinių pakaitalą Arche „VegEgg“);
– 113 g sviesto, ištirpinto;
– 66 g šviesaus cukranendrių cukraus + porą šaukštų apvoliojimui;
– 50 g tamsaus cukranendrių cukraus (tinka rapadura, muscovado ir panašūs);
– 80 g cukranendrių melasos.
Į dubenį suberkite miltus (persijoti nereikia), kepimo miltelius ir prieskonius. Lengvai pamaišykite šluotele, kad susimaišytų. Į kitą dubenį suberkite abiejų rūšių cukrų (beje, jei kam kyla klausimų, kodėl naudojamos dvi cukraus rūšys, tai siūlau paskaityti labai gerą straipsnį apie cukraus chemiją kepiniuose. Irgi sužinojau šviežiai, kad tokie reikalai dedasi), įmuškite kiaušinį arba supilkite kiaušinio pakaitalą, tirpintą sviestą ir melasą.
Kiaušinio pakaitalas atrodo va taip ir jis puikiausiai suriša viską, ką surišti gali kiaušinis. Sako, net biskvitus kepti su juo galima, tinka veganams, kiaušiniams alergiškiems ir tiesiog jų tuo metu namuose neturintiems. Man retai norisi kiaušinius pirkti dėl vieno pyrago ar sausanių blėkos, tad šitas pakaitalas yra nuostabi išeitis. Visiškai natūralus produktas, nesijaudinkit.
Kaip elgtis su melasa? Kadangi ji visa tokia lipni ir tąsi, Bon Appetitt gražiai savo video (nuoroda aukščiau) paaiškina, kad pirmiausia į stiklinę įpurškiame aliejaus (ar tiesiog įlašiname ir su pirštu išmozojame vidines sieneles) ir tuomet jau į ją galime pilti atmatavimui melasą. Žinokite, stebuklai, tikrai, niekas neprilimpa ir stiklinė lieka kone švari, jei neskaitysime aliejaus, o melasa atsiduria dubenyje su cukrumi, nepalikdama tąsaus pėdsako.
Galiausiai sumaišykite abiejų dubenėlių turinius lanksčia mentele ar kokiu mediniu šaukštu, galų gale rankomis. Turi gautis dailus meduolinis rutulys. Tešla yra nuostabiai nelimpanti ir netepanti paviršių ir pirštų (na tik tirpintas sviestas duoda blizgumo), su ja malonu dirbti, todėl šituos sausainius Jūs norėsite kepti dažnai. Dar vienas privalumas – jiems iškepti nereikia kočėlo, kurio pvz. aš iš viso neturiu, taigi jokios netvarkos ir tešlos likučių ant stalviršių.
Kad tešla kiek susistovėtų, jos gumulą suvynioju į maistinę plėvelę ir palieku šaldytuve 10-20 minučių. Tuomet išpakuoju ir imuosi darbo:
Dabar mums reikia pasiimti šaukštą, skirtą produktų matavimui (nes su juo tiesiog patogu formuoti kamuoliukus, iš kurių vėliau gimsta sausainiai), delnuose susukti rutuliuką, apvolioti cukruje ir dėti ant kepimo popieriumi ištiestos skardos, nepagailint tarpų tarp sausainių (dėl ko ir receptas dviem partijoms).
Bon Appetit siūlo valgomo šaukšto dydžio (15 ml) sausainukus. Tokius ir kepiau iš pradžių, po to sugalvojau, kad mažesni = skanesni, tai sumažinau iki pusės šaukšto (7,5 ml tūrio). Manau, smagūs gautųsi ir arbatinio šaukštelio dydžio (5 ml).
Tai jeigu darote 15 ml tūrio, vienoje skardoje tilps 3 x 5 = 15 sausainių. 7,5 ml tūrio man tilpo 5 x 7 = 35 sausainiai.
Vynioti šiuos kamuolėlius ir volioti cukruje, tuomet dėlioti ant kepimo popieriaus sudaro kokius 70% šito recepto magijos. Tobulai atpalaiduoja, o kiekvieną būsimą sausainėlį pavoliojęs tarp delnų gali sudėti į jį visą savo gėrį, meilę ir šilčiausius linkėjimus juos valgysiančiam.

Prikepus šitų gražuolių po to galima eiti pas artimuosius ir su dėžute sausainių linkėti jiems laimės.
Šauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepame kol suskeldėja ir vos sukietėja apie kraštus. 15 ml dydžio sausainiai man kepė 12 minučių, o 7,5 ml ištraukiau po 10 minučių. Kai jau pradeda skeldėti, palaukiu 1-2 minutes ir traukiu lauk iš orkaitės. Palikite atvėsti ant grotelių. Atvėsę kaipmat sukietėja ir tampa traškūs.
Patarimas: kamuoliukus ant skardos truputį paspauskite, kad geriau prisitvirtintų prie pagrindo, tačiau visai suspausti nereikia. Čia Bon Appetitt ir vizualiai apgauna: jeigu laikysimės jų instrukcijų, sausainiai niekuomet nebus tokie plokšti, kaip jie vaizduoja recepte. Bet ir nereikia. Vistik, jei mėgstate plokščius sausainius, siūlau juos šiek tiek suploti prieš šaunant kepti.

Try some other hashtag or username
Sekite Naujienas:
Try some other hashtag or username
Bandžiau kepti tuos amerikoniškus „gingersnap“ sausainius. Išėjo kartūs, smėlingi. Išsiaiškinau kodėl: dauguma receptų pabrėžia, kad būtina naudoti paprastą melasą, o ne „blackstrap“ kuri yra labiau koncentruota, kartesnė, turi daug druskos ir mineralų.
Deja, būtent tokią ir naudojau (Meridian organic blackstrap) – Lietuvos parduotuvėse ne tik kad kitokios nemačiau, bet aplamai lietuviško žodžio, atskiriančio melasą nuo „blackstrap“ neradau.
Paliksime šį receptą buržujams.
Tomi, labai apmaudu girdėti, kad nepavyko. Prieš savaitę kepiau juos su ta pačia Meridian blackstrap melasa ir viskas gavosi. Ji tikrai duoda ryškų prieskonį, tačiau nei kartumo, nei smėlio ragavusieji nejautė. O buržujai kaip susiję su šiuo receptu?