Ką skaitome apie maistą? Gather Journal iš Love Notes

„Gather Journal“ nr. 12, žiemos numeris. Nuotrauka priklauso loremnotipsum.com (čia galite užsisakyti lėtosios spaudos).

Hiustonai, mes turime problemą. Šalyje, kurioje 10 000 gyventojų tenka vienas maisto blogas, kas antruose namuose gyvena šeimininkiškos prigimties moteris, o kartą per mėnesį išleidžiama nauja receptų knyga, mes beveik neturime kokybiškos gastronominės spaudos.

Ar žinojote, kad daugelis moteriškų žurnalų spausdina verstinius receptus iš internetų, šalia kurių deda asociatyvias nuotraukas? Gal mano naivumui nėra ribų, tačiau tik prieš porą metų tai sužinojau ir tai man buvo stulbinanti naujiena. Iki tol nuoširdžiai svarstydavau, įdomu, kas žurnalo komandoje tuos receptus kuria, gamina, fotografuoja, aprašo. Taip, patraukliam recepto pateikimui reikia talentų komandos arba vienos talentingos asmenybės, kuri:
– Moka gerai gaminti
– Moka gražiai fotografuoti
– Moka dėlioti tekstą

O jūs galvojote, kad “čia gi tik valgyti padaryti”.

Gal dėl to, atkreipsite dėmesį, daugelis lietuviškų maisto blogų, kulinarinių žurnalų ir knygų labiau koncentruojasi į vieną kurią nors dalį ir smarkiai atsilieka kitoje. Pvz. man yra labai svarbi kiekvieno patiekalo ar net ingrediento istorija, todėl labiausiai recepte vertinu tekstą (ne ingredientų sąrašą, o istoriją) ir jam skiriu daugiausia dėmesio, tuo tarpu aiškiai suvokiu, kad dar nefotografuoju taip, kaip norėčiau. Ir atvirkščiai, kartais ledinės nuotraukos spaudoje ar kitose medijose slepia primityvų receptą ir nulinę istoriją, kurios arba nėra, arba kuri atrodo tarsi paimta iš antroko užrašų.

Rodosi, esame tauta, kuri didelę dalį pajamų ir laiko skiria maisto ruošai, tačiau kokybiškos gastronominės spaudos beveik nėra. Kas čia, asmenybių trūkumas? Neturime charizmos? Mums trūksta charakterio? Nemokame pasakoti?

Sprendžiant iš to, ką matau žurnalų lentynose ir knygynuose, vidutiniam (tiksliau būtų sakyti vidutinei – vis dėl to apie maistą skaitančių moterų yra ženkliai daugiau negu vyrų) mūsų skaitytojui pakanka ingredientų sąrašų suvestinių. Dar daugelis pasimauna ant profesionalių nuotraukų ir tuomet spaudos kūrinį galime įsigyti vien dėl estetinių priežasčių, kad gražiai ant kavos staliuko atrodytų. Ir tai nėra blogai.

Kai prieš pusmetį sužinojau, kad “Lamų slėnio” redaktorė Algė Ramanauskienė įkūrė lėtos spaudos brendą “Love Notes”, su dideliu smalsumu išbėgau vartyti užsienio žurnalų netoliese mano namų esančioje “Crooked Nose & Coffee Stories”, kurioje “Love Notes” turi žurnalams dedikuotą stendą. Šeimininkas pasisiūlė nukreipti mano žvilgsnį pageidaujama linkme, tad paprašiau, kad parodytų, kurie žurnalai skirti maistui. Rinkausi iš keleto ir gan greitai apsisprendžiau nusipirkti “Gather Journal”, kuris nuo pirmų puslapių patraukė absoliučiai nepatirta ekspresija gastronominės literatūros prasme. Nuotraukų stilius mažai matytas, nepaisant to, kad seku šimtus pasaulyje populiarių maistininkų, o tekstai… Net leidau sau daugtaškį padėti, mama mia! Jie panardinantys, įtraukiantys. Kiekvientas tekstas parašytas asmenybės, kuri turi savo istoriją ir charakterį – nerealiai to pasigendu mūsų šaltoje ir kuklioje spaudoje. Labai trūkstu aplinkoje aistros gyvenimui. Gyvenimo džiaugsmo. Laisvės džiaugtis ir būti. Išreikšti, atskleisti save. Tokių gastronominės spaudos kūrinių trokštu kaip oro – kad matyčiau rašiusiojo charakterį, čiuopčiau jo išgyvenimus, įsijausčiau į jo spalvas ir patirtis.

“Gather Journal”, 12-asis numeris, pavadintas “Senses”, buvo pirmasis mano gyvenime žurnalas, kurį perskaičiau nuo pirmo iki paskutinio žodžio. Fotografijos rauna stogą – kiek sluoksnių, kiek žmonių, kiek kūrybos metų į jas sudėta. Kiekviena kartą, kai matau labai gerą nuotrauką spaudoje, imu įsivaizduoti užkulisus ir visos komandos darbą – nuo dizainerio, kuris parenka spalvas ir vizualius elementus; šefo, gaminusio patiekalą; maisto stilisto, išdėliojusio viską kartu ir galiausiai iki fotografo, ieškojusio gero kampo ir vėliau retušavusio tą nuotrauką.

Ištrauka iš Gather Journal žiemos numerio. Visą receptą rasite čia: https://gatherjournal.com/recipes/fennel-horseradish-aioli/

O tekstus skaičiau lėtai, užsikabindama už kas trečio sakinio, apsvarstydama, kuo giliau įsivaizduodama istoriją – man buvo gaila per greitai perskaityti šituos nedidelius meno kūrinius. Žinote, kas man labai patiko? Labai daug nuorodų į kultūrinį kontekstą. Štai, kas pagilina istoriją, ir štai, ko beveik nėra mūsų gastronominėje spaudoje. Savo žurnaluose, o kartais ir knygose, mes galime parašyti, kad “kiekviena italų šeimininkė moka pagaminti makaronus su šviežių pomidorų padažu” ir jau trečią sakinį pradėti ir užbaigti žodžiais “Keturioms porcijoms reikės:”, susitelkdami į receptą, kuriame dar ir ingredientai neretai būna nurodyti klaidingai. Kai skaitau verstines receptų knygas, dažnai norisi ant karštųjų skambinti tos knygos kalbos redaktorei ir klausti, kodėl jūs vietoje “alyvuogių aliejaus” įrašėte “alyvų aliejų”, o “kuminai” jūsų indiško kario recepte staiga virto “kmynais”, kurių indai nei matę, nei girdėję.

Leidėjai, duokite maisto tekstus versti tiems, kurie išmano terminologiją. Vien anglų kalbos žinių čia neužtenka, dar reikia ir šiek tiek sveikos nuovokos bei žinių gastronomijoje. Turime ir gerų pavyzdžių, pavyzdžiui keletas David Lebovitz knygų vertimų iš anglų kalbos buvo patikėti Eglei Juzumas, daugiausia dirbančiai ties maisto fotografija, tačiau dar ir gebančiai aštriai tiksliai dėlioti gastronominius tekstus, kuriuose netrūksta kultūrinio konteksto.

Užsikabinusi už “Gather Journal”, ėmiau domėtis pačiu žurnalu ir sužinojau, kartą per pusmetį jis leidžiamas Niujorke. Būna žiemos ir vasaros numeriai. Manasis žiemos numeris netrūko spalvų, formų, neįprastų paviršių ir originalių ingredientų derinių – pasirodė, kad žurnalas yra visiškai nepavaldus laikui, juo labiau metų laikams, ir savo vertę išlaikys dar dešimtmečius.

Birželį pamačiusi, kad išėjo naujas, vasaros, numeris, susisiekiau su Alge ir paklausiau, ar ketina jį atsivežti, nes desperatiškai noriu nusipirkti (jau svajojau apie savo kaspusmetinį džiaugsmą, kurio taip verta laukti). Gavau labai netikėtą atsakymą – per kelis mėnesius lietuviai tenupirko kelis žurnalus, dar yra likutis žiemos numerio, tad vasarinio jau nebeužsakinėjo. Pasijutau priblokšta. Kaip tai nenupirko? Kaip tai dar liko numerių? Jie ką, neskaito apie maistą?? Jie ką, angliškai neskaito apie maistą, ar kur yra jų/mūsų bėda?

Tada atėjo du ryškūs suvokimai:

1. Turbūt turiu pripažinti, kad gastronominei spaudai keliu tokius reikalavimus, ant kurių daugeliui lietuvių skaitytojų nusišvilpt. T.y. kol keli tūkstančiai lietuvaičių džiaugsis dar viena “50 lengvų salotų receptų” knyga, tol būsiu ta viena iš keleto, laukiančių wow efekto iš nišinės lėtosios spaudos, kurios kūrinių pas mus patenka vienetais arba keliomis dešimtimis. Ir tų neišperka. Nėra pakankamai tokių frykų kaip aš. Apie maistą kalbam daug, tačiau tekstų kokybei esame atlaidūs. Ok, man sunku su tuo susitaikyti, bet išgyvensiu.

2. Mano karta vilniečių restoranuose valgo ne rečiau kaip kartą per savaitę, o daugeliui tai visiškai normalus laiko leidimo būdas – valgyti out. Jie visi kalba angliškai, turi normalius darbus ir uždirba pinigų. Daugelis mielai kalba apie maisto patirtis, dalis jų dar ir papildomai apie tai skaito. Jie tikrai ir “Gather Journal” skaitytų, jeigu žinotų, kad toks yra ir kur jį galima nusipirkti. Man pasirodė, kad šitas puikus žurnalas tiesiog nepasiekė savo tikslinės auditorijos Lietuvoje.

Algė Ramanauskienė, „Love Note“ įkūrėja. Fotografė Dovaldė Butėnaitė. Nuotrauka priklauso The Slow Journalism Company.

Mielieji, noriu jūsų nuoširdžiai paprašyti – nusipirkite “Gather Journal” (19€) iš “Love Notes”. Tų numerių nėra tiek daug, tačiau išpirkime juos visus, kad tokie žurnalai galėtų būti ir toliau vežami mums. Su mūsų gastronominiu išsilavinimu mums labai reikia nišinės spaudos, kuri pati savaime yra kaip meno kūrinys. Daugelis net knygų knygynuose savo tekstų kokybe nesiekia “Gather Journal”.

“Gather Journal” ir kitų lėtos spaudos žurnalų apie maistą, dizainą, interjerą, pasaulį, galite nusipirkti Vilniuje:

– Dear Freedom, Užupio g. 15
– Crooked Nose & Coffee Stories, Šaltinių g. 20
– Raštinė, J. Basanavičiaus g. 2

Taip pat žurnalai periodiškai keliauja į daugelį Lietuvos pop-up’ų. Su “Love Notes” galite susisiekti Instagrame: https://www.instagram.com/lovenotemagazines/