Yra tokių patiekalų, kuriuos visi mėgsta, o jų gamyba nereikalauja didelės išmonės ir ypatingų gebėjimų. Klasikinio tinginio gamyba užtrunka 10 minučių, o užtat kiek džiaugsmo būna kas kartą pravėrus šaldytuvą dar geras 2-3 dienas. Paprastai tinginys gaminamas iš 5 ingredientų: sausainių, kakavos miltelių, cukraus, sviesto ir kondensuoto pieno. Lietuviškuose internetuose mačiau įvairių komentarų, kad kažkam visgi nepavyko jo skaniai pasigaminti. Žinote, čia gali būti kaltas tik vienas dalykas: naudojote nekokybiškus ingredientus. Aš labai mėgstu paprastus patiekalus, kurie yra lengvai paruošiami ir labai skanūs, todėl visuomet, visuomet darau viską, kad kiekviena sudėtinė dalis būtų aukščiausios kokybės. Labai lengvą tinginį sugadinti su elementariu rafinuotu baltu cukrumi ir prastais kakavos milteliais. „Lietuviškais“, kaip kai kurie sako. Na nebūna lietuviškos kakavos. Kai nustosite pirkti lietuvišką kakavą, tada ir tinginys Jums išeis toks skanus, kokio ir tikitės.
Dar vienas įdomus dalykas yra tas, kad pradėjusi drąsiau eksperimentuoti su pažįstamais patiekalų receptais, jau n metų tinginį gaminu ne su kakava ir cukrumi, o su šokoladu. Kai kurie įrašai skelbia tokią tinginio autorystę neva priklausančia Beatai, na tai sėkmės jiems. Su visa pagarba žymiausiai Lietuvos tiklaraštininkei sakau, kad ne ji viena mėgsta tinginį gaminti su šokoladu. Čia labai svarbu rinktis kokybišką šokoladą – aš siūlau būtinai juodąjį (jeigu maišysite su kondensuotu pienu, kaip aš dažniausiai darau), kurio sudėtyje būtų ne mažiau kaip 70% kakavos ir jokių kvapiųjų medžiagų. Tas pats galioja ir sausainiams – Jūs norite valgyti tinginį ar valgyti kažką, pvz. viskio ar amaretto kvapo? Jei norite viskio ar amaretto, tai ir gerkite į sveikatą, o ne kvėpinkite sintetiniais kvapais ir dažais savo maistą. Tai – vienas iš šiuolaikinės įvairovės absurdų, kurių vengiu 99% gyvenimo atvejų. Aš jau sakiau, kad mėgstu daiktus, kuriuos galima pavadinti tikraisiais jų vardais. Jokių ten man dangiškų migdolų skonio sausainių. Keep it simple.
Tinginys su juoduoju šokoladu ir vyšniomis:
– 80-100 g juodojo šokolado, aš mėgstu naudoti su 85% kakavos. Kai pirmą kartą paragavau šį, supratau, kodėl juodasis šokoladasvis dėl to yra skanus. Iki tol juodojo šokolado nemėgau, nes jis man visuomet asocijuodavosi su vidutinės kokybės Karūnos juoduoju, kuriame kakavos berods apie 55% – per mažai, kad būtų ką liaupsinti. Nes visa kita yra tas pats pigus rafinuotas cukrus, kertantis per skonio receptorius savo visa nustelbiančiu karčiu saldumu. Jokio subtilumo skonyje, sorry;
– 100 g džiovintų vyšnių*. Dabar Jūs turbūt įsivaizduojate, kad jos turėtų būti skaisčiai raudonos ir labai saldžios, tai čia as turiu Jus nuvilti. Visi žinom, kad vyšnios šiaip jau net labai prinokusios būna rūgščios, tik kodėl džiovintos paprastai tokios saldžios? Paprastas dalykas, didžiosios vaisių pramonės įmonės džiovintus vaisius ir uogas mirko cukruje, gliukozės sirupe ir pan., dėl ko šie tampa kažkuo panašiu į spalvotus cukraus gabaliukus. Kiek lieka tikro vaisiaus skonio, galima tik padūsauti. Tuo tarpu Rapunzel, ekologiško maisto pramonės gigantas, vyšnias džiovina lėtai ir be jokių saldiklių, dėl ko jos džiovintos yra kone juodos ir vis tokios pat maloniai burną sutraukiančio rūgštumo. Net rašant seilės skiriasi. Juodasis šokoladas su vyšniomis man skamba labai romantiškai ir žinokite skonis gaunasi labai įdomus;
– 450 g sausainių. Paprastai renkuosi klasikinius „Gaidelius“ (nes juose sąlyginai mažai nereikalingų priedų ir skonis tikras), o dabar atradau naujuosius iš Selgos „Nature“, avižinius, kurie lentynoje ryškiai išsiskyrė kaina (315 g pakuotė apie 6 lt) ir beveik puikia sudėtimi. Jų skonis kitoks nei „Gaidelio“, aromatas gerokai intensyvesnis, o jų struktūra puiki ir trapi;
– 100 g sviesto. Klasikinio 82% riebumo;
– 200 g saldinto kondensuoto pieno. Esmė – pieno, o ne pieno gaminio. Jau atsiranda ir tokių – ten pienas maišytas su augaliniais riebalais ir dar bala žino kuo. Baisu.
Iš pradžių karšto vandens garų vonelėje ištirpiname sviestą ir šokoladą. T.y. užkaičiame vandenį, kad garuotų, bet dar nevirtų, ant puodo dedame dubenį, o į jį sudedame laužytą šokoladą ir pasmulkintą sviestą. Periodiškai pamaišome, kol viskas tampa vienalyte mase. Galiausiai ugnį išjungiame ir įmaišome kondensuotą pieną. Gaunasi toks pieniško šokolado spalvos saldus darinys, taip vedantis iš proto daugelį lietuvių.
Kol šokolado masė tirpinasi, susismulkiname sausainius. Galima tai daryti su maisto smulkintuvu, o aš paprasčiausiai supjaustau peiliu, iš karto kabindama bent 10-ies sausainių bokštelį, mažais kvadratėliais. Tuomet eilė vyšnioms – jas susmulkiname pagal savo pageidavimus, aš norėjau gan mažų gabaliukų, kad pasiskirstytų po visą tinginį. Vyšnias su sausainiais suberiame į erdvų dubenį ar puodą.
Galiausiai ant sausainių pilame šokolado masę ir viską gerai išmaišome. Visi sausauniai turėtų pasidengti šokoladu, o jo neturėtų likti laisvo – kitu atveju tinginys gali gautis per minkštas, tižus ar vietomis sausas. Jei šokolado mišinio gavosi per daug, pridėkite daugiau sausainių.
Tinginio masę sukrečiame į polietileninį maišelį ar maistinę plėvelę ir suformuojame norimą formą. Aš visuomet darau pailgą pyragą, kad būtų patogu pjaustyti. Dedame į šaldytuvą ir laikome bent keletą valandų. Geriausias skonis būna po paros, tad valgyti neskubėkite, leiskite šokoladui susigerti į sausainius. Rezultatas:
Veganiškas tinginys su kokosais ir burbonine vanile:
– 50 g nerafinuoto kakavos sviesto. Lietuvoje jau galima įsigyti labai kokybiško kakavos sviesto, švelniai kvepiančio šokoladu. Tik negadinkite savo patiekalų rafinuotu baltu kakavos sviestu, kuriame nei skonio, nei aromato nėra ir niekada nebūna.
– 150 g kokosų pieno* tirštimo. Čia Jums reikia rinktis kuo daugiau kokosų sudėtyje turintį pieną. Pvz. mano naudotame Rapunzel sudėty yra 66% kokosų, o kita dalis – vanduo. Realiai pradarius indelį matosi, kad tirštimas čia užima didžiąją dalį indelio, skysčio čia visai nedaug, dėl ko šis kokosų pienas yra ypač aromatingas ir skanus;
– 120 g kokosų drožlių*. Naudojau būtent tokias stambias kokosų drožles, jas permaliau su blenderiu, dėl ko jos išskyrė aliejų ir išėjo labai purios, drėgnos ir labai aromatingos. Įsivaizduoju, kad skanu turėtų būti ir su šviežiai tarkuotu kokosu;
– 50-70 g nerafinuoto cukranendrių cukraus. Naudojau neutralaus skonio saldiklį, kurio beveik nesijaustų galutiniame skonio variante. Be to, nenorėjau, kad keistųsi tinginio spalva, norėjau balto pyrago.
– 1 a. š. maltos burboninės vanilės* arba 1 burboninės vanilės ankštis.
– 350-400 g sausainių. Naudojau jau viršuje minėtus Selgos avižinius.
* – pažymėtus produktus galite įsigyti čia.
Labai norėjau pabandyti pagaminti tinginį, kuriame nebūtų jokių gyvulinės kilmės produktų. Pieno aš nevartoju visiškai, tad kondensuotas pienas mano šaldytuve atsiranda išimtinai dėl tinginio, o sviestą sugalvojau pakeisti į kakavos sviestą. Jo kieta struktūra, pamaniau, labai turėtų tikti tinginiui – iš tiesų puikiai gavosi.
Gaminame panašiai kaip ir juodąjį tinginį su vyšniomis. Vandens garų vonelėje ištirpdome kakavos sviestą ir cukrų, išjungę ugnį sukrečiame kokosų pieno tirštimą ir gerai išmaišome, kol masė taps vienalytė. Galiausiai įmaišome smulkintas kokosų drožles ir beriame vanilę, vėl gerai išmaišome ir viską pilame ant smulkintų sausainių.
Skonis gavosi labai įdomus, visiškai kitoks nei gaminant su kondensuotu pienu ir sviestu. Iš pradžių ryškiai jaučiasi kakavos sviestas, po to pamažu skonį pasiveja kokosai ir vanilė. Kuo toliau valgai, tuo skanesnis kitas gabaliukas. Kas man labai čia patiko, kad beveik nesijautė saldumo. Tai buvo gerokai mažiau saldus tinginys nei įprasta – saldumą galite reguliuoti patys.
Kaip man patinka tie juodi vanilės taškeliai – garantuotai dalis Jūsų svečių gali juos palaikyti aguonomis. Aš turbūt niekada nepavargsiu savo svečiams pasakoti apie savo gamintą maistą ir jo sudėtines dalis – turbūt daugelis lietuvių vanilės, deja, vis dar nėra regėję savo akyse. Būtent tokia ji, žaviai taškuota.
Idėja dar vienam tinginiui – vietoje kakavos sviesto ir cukraus naudokite plytelę kokybiško baltojo šokolado. Tai jau nebebus veganiškas tinginys, tačiau skonis turėtų gautis puikus.

Try some other hashtag or username
Sekite Naujienas:
Try some other hashtag or username
Norėčiau pataisyti, kad cukranendrių cukrus deja nėra veganiškas.
(Jis filtruojamas per gyvūnų kaulus.)
Aš naudoju ekologišką cukranendrių cukrų iš Rapunzel, kurie gamina nerafinuotą cukrų, tinkamą veganams, taigi bet koks filtravimas per kaulus atpuola. Kam cukrus nepatinka, gali puikiausiai jį pakeisti sirupu: klevų, agavų, ryžių, datulių…
[…] kas sraute jį paminėjo, tik įsiminiau pirmutinį įkvėpimo šaltinį – tinklaraštį Storas pomidoras. Dėliodama savąjį tinginio variantą rėmiausi veganiškuoju Storo pomidoro receptu. Tik […]