Ha, nuo šiol mano nuotraukose bus daugiau spalvų. Kaip tik laiku – šis receptas yra atėjęs iš vasaros, kai dar aplinkui visur buvo mirgu margu, o ne tik žolė žalia. Čia ir cukinijos visų spalvų žievele, ir balandų kruopos, pageidautina ne baltos, ir švieži bazilikai su petražolėmis. Visa vaivorykštė, žodžiu. Skonis – dar labiau netikėtas nei norėtųsi manyti. Tai buvo vienos geriausių mano gamintų salotų ever. Ir tai ne tik todėl, kad einu iš proto dėl cukinijų ir bolivinių balandų. Kai savo rankomis sukuri naują skonį, kokio galbūt nesitikėjai, bet tave jis išverčia iš koto, tai palaima apima dviguba. Siūlau ir Jums.
Aš jau daug kartų pasakojau, kad man patinka viskas, kas susiję su Gordon Ramsay. Bežiūrėdama jo „Hells Kitchen“ daug kartų girdėjau linksniuojant įvairius maisto pasaulio įvykius, pavardes ir pavadinimus. Vienas iš jų buvo, kaip jie sakė, labai tame pasaulyje vertinamas ir gerbiamas žurnalas Bon Appétit Magazine. Būdama smalsios prigimties ir norėdama neatsilikti nuo maisto kultūros naujienų patikrinau, kas tai. Nuo tol esu kasdienė šio žurnalo skaitytoja ir visiems rekomenduoju, kuriems įdomu maisto mados. Čia kaip koks Vogue, tik apie maisto kultūrą, nuo iki.
Dabar bus didelė pastraipa mano pagraudenimų ir vilčių, norų išraiškos, tad norėdami pereiti tiesiai prie recepto, pastraipą praleiskite.
Lietuvoje situacija su švietėjiška maisto kultūra yra labai skaudi ir skurdi – mažai turime rašančių taisyklinga gramatine kalba, dar mažiau – rašančių apie aktualijas, naujienas, madas ir pan. Ačiū Pauliui Jurkevičiui, kuris išlieka venu iš nedaugelio lietuviams pasakojančių apie maisto kultūros aktualijas (tiesa, dažnai tai būna neatsiejama nuo Viduržemio jūros regiono, žurnalistas gyvena Italijoje), Andriui Užkalniui, kuriam priklauso didžiausias restoranų apžvalgų portalas Lietuvoje, Virtuvės mitų griovėjams, kurie užsimojo įsteigti pirmąją Lietuvoje kulinarinę televiziją. Dar yra krūva gerų ir blogų lietuviškų blogų apie maistą (aš, aišku, esu iš tų geresnių), kuriuos rašo kas netingi, nuo studentės iki didelę patirtį sukaupusios šeimininkės. Visa tai yra smagu, bet ne visuomet kokybiška ir man dar dažnai pritrūksta kultūrinio konteksto. Aš noriu, svajoju ir laukiu, kad Lietuvoje atsirastų skaitomas leidinys (VMG sezoniniai žurnalai yra gerai, bet jie išeina tik kartą per 4 mėnesius, o naujienos gali ištikti kasdien), kuris mums ne tik penkioliktą kartą papasakotų tiramisu kilmę ir išvardintų „10 maisto produktų, kurie padės jums sulieknėti“. Toks leidinys papasakotų ir apie įvairiausius gurmaniškus potyrius (pvz. sriubą iš dirvožemio), apie produktų kilmę (tuo man labai patinka The F Word, kur kiekvienoje laidoje bent vienas epizodas skiriamas tam, kad parodytų, iš kur ant mūsų stalo patenka vienas ar kitas produktas – taip as sužinojau galybę rūšių mėsos, žuvies ir jų subproduktų), apie maisto madas, apie maisto kultūrą visame pasaulyje. Dar būtų gerai, kad apie tai būtų parašyta vengiant moteriškų pakniaukimų, daugtaškių ir wannabe poetinių nukrypimų (iš serijos „ir štai nelauktas atėjo rudenėlis… tik įsiklausykite, ar girdite, kaip krinta lapai? Kaip gera ant širdies palieka, kai virtuvėje ant stalo garuoja ką tik iš krosnies ištrauktas karštutėlis obuolių pyragas, paruoštas su meile“) bei nekokybiškų techninių vertimų iš užsienio kalbos. Aš jau nekalbu apie sūriu užkeptus ir majoneze marinuotus gardėsius bei proreklaminius straipsnius (gan graudžiai atrodo 15min skiltis, kurią remia vienas garsus Lietuvos mėsos perdirbėjas, ir ten nuolat pabrėžia, kaip sveika valgyti daug mėsos ir kaip blogai jos nevalgyti), kurių pilni mūsų šalies maisto blogai, moteriški žurnalai ir žurnalai apie maistą. Yra pas mus ir popierinių žurnalų, leidžiamų maisto tematika, tačiau jų turinys yra artimas lietuviškai internetinei spaudai – per mažai išliekamosios vertės, kad norėtųsi kas mėnesį pirkti juos visus.
Šiuo metu Bon Appétit Magazine yra mano gidas, parodantis, kas vyksta šitam pasaulyje ir ką dabar reikia valgyti. Vasarą jie paleido straipsnį su nuorodomis į vasariškas salotas, taigi aš dabar pasinaudosiu vienu jų receptu. Super gaivios riešutinio skonio salotos. Proporcijų salotoms nenurodau, dėkite visko pagal savo skonį:
– jaunų cukinijų (geltonų, žalių – spalvos papuoš lėkštę);
– virtų raudonųjų balandų kruopų (su balandom yra taip: daugiau spalvos = daugiau skonio, šiuo atveju raudonos dera kur kas geriau nei baltos. Kaip teisingai paruošti balandas ir kas tai per daiktas aš jau rašiau čia);
– 2 v. š. smulkiai tarkuoto parmezano (naudojau Džiugą);
– stambių parmezano drožlių;
– šviežių bazilikų lapų;
– šviežių petražolių;
– graikinių riešutų (atrodo, nuo šiol aš mėgstu riešutus);
– druskos ir pipirų;
– 2 v. š. kokybiško alyvuogių aliejaus (šalto spaudimo, nerafinuoto);
– 2 v. š. citrinos sulčių;
– 1 a. š. smulkiai tarkuotos citrinos žievelės;
– 1 v. š. šerio acto (neturėjau, tad naudojau Modenos balzaminį, jo saldžiarūgštis skonis čia puikiai derėjo).
Pradedame nuo cukinijų. Naudokite būtinai jaunas cukinijas, nes jos sultingesnės ir geriau tinka valgyti žalias. Su daržovių skustuku cukinijas padalinkite į plonus griežinėlius. Juos sudėkite į talpų indą, apibarstykite druska ir leiskite 15 min išprakaituoti – cukinijos suminkštės ir iš jų per sultis pasišalins visos kartumo užuominos.
Cukinijoms maudantis savo sultyse galima pasiruošti riešutus. Įkaitinkite sausą keptuvę ir lengvai paskrudinkite graikinius riešutus. Žinote, aš po to supratau, kodėl anksčiau riešutų mažai valgiau – juos valgydavau nekokybiškus ir netinkamai paruoštus. Šitie ekologiški riešutai (taigi, nepurkšti visokio plauko konservantais), įkaitę nuo keptuvės ir leidžiantys savo aliejaus garus mane nubloškė į Riešutų Karalystę, kur riešutai yra traškiai saldūs, o aromatas kabina nosį ant aukščiausios pakylos. Man vis negana – aš po šito pirmo bandymo tądien salotas gaminau dar du kartus ir abu kartus dėjau vis daugiau riešutų – kuo daugiau, tuo geriau.
Išprakaitavusias cukinijas nuplaukite po šaltu vandeniu ir išdėliokite ant popierinių rankšluosčių. Ant viršaus spauskite dar vieną gabaliuką rankšluosčio – taip Jūs pašalinsite druskos perteklių ant cukinijų, jos bus traškios ir sultingos.
Maišome padažą. Smulkiai tarkuotą parmezaną, tarkuotas citrinos žieveles, sultis ir actą sumaišome dubenėlyje. Pamažu įmaišome alyvuogių aliejų, gardiname druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Padažas gaunasi toks gaiviai rūgštokas, vėliau Jūs suprasite, kaip čia dera sūrio saldumas, traškios cukinijos ir aromatingieji riešutai su riešutinio skonio balandomis. Harmonija čia tokio pat lygmens, kaip ir pomidorai-bazilikai-mozzarela.
Į didelę lėkštę dedame cukinijų griežinėlius, barstome balandų kruopomis, įplėšome šviežių pertražolių, nepagailime baziliko lapelių, beriame riešutų, ant viršaus krauname stambias parmezano drožles ir galiausiai užpilame padažo. Dėl graikinių riešutų aromato balandų kruopos irgi tampa ryškiai riešutinio skonio. Atrodo, cukinija, bazilikai, petražolės, citrinų gaiva – viskas yra vieno ir labai gero skonio, tik kitokio vizualinio pavidalo. Jei norite sotesnio varianto – kraukite daugiau balandų kruopų. Jos yra be proto maistingos, jos aprūpins Jus angliavandeniais ir krūva baltymų, tad energijos ir sotumo užteks ilgam. Atrodo, šios salotos vainikavo mano vasaros kulinarijas. Game over.
