Aš labai mėgstu brokolius. Tikiu, kad kiekvienas, bent porą kartų viręs brokolių sriubą, turi savo receptą. Aš irgi tokį turiu. Šįkart situacija kitokia – pritrūkau ingredientų, kad išvirčiau savo įprastą, užtat turėjau visko, kad paruoščiau ją pagal Gordon Ramsey. Šis britas yra mano Mėgstamiausias šefas, šefų šefas nr. 1. Taip, man labai patinka, kaip jis aistringai rėkia, kad taip ir lauki to momento, kai vieną dieną sprogs jo kaklo venos. Man labai patinka, kaip jis paprastai bendrauja ir moko gaminti, nekreipdamas dėmesio į molekulinės kulinarijos madas (tuomet ši sriuba turbūt būtų želė kietumo, papuošta ožkų sūrio debesėliu ir viskas tvyrotų migdolų garuose) ir likdamas ištikimas šviežiausiems ir aukščiausios kokybės ingredientams.
Mūsų požiūriai pastarąja prasme panašūs, tad gamindama pagal Gordono receptūrą visuomet žinau ko tikėtis – visos sudėtinės dalys sinergiškai derės tarpusavyje, maksimaliai atskleisdamos viena kitos skonį.
Pernai per savo gimtadienį gavau iš brolio dovanų Gordon Ramsey receptų knygą „Gaminti gali visi!“ (versta iš „Makes It Easy“). Joje ir buvo žemiau pateikiamas brokolių sriubos receptas. Kadangi šaldytuve antrą dieną liūdėjo trečdalis brokolio, buvo puiki proga išsivirti vieną lėkštę sriubos. Sriubai reikia:
– brokolio žiedynų (vienai porcijai ~150 g);
– vandens brokoliams virti;
– ožkų sūrio;
– migdolų drožlių (aš nedėjau);
– druskos ir pipirų;
– alyvuogių aliejaus.
Paprasčiau negali būti. Brokolius išskaidome į nedidelius žiedynus. Užverdame vandenį (tokį kiekį, kad nepilnai semtų brokolius. Likę kyšantys galiukai sėkmingai išvirs garuose). Suberiame brokolius, pasūdome vandenį druska ir verdame keletą minučių, kol brokoliai suminkštėja (galite patikrinti šakute), tačiau vis dar išlaiko savo stulbinančiai ryškią žalią spalvą. Taigi labai svarbu nepervirti brokolių, nes ir sriuba bus balzganai žalsva, o ir skonis jau ne tas.
Išvirtus brokolius nusunkiame (sultinio neišpilkite), beriame į blenderį ir sutriname iki tyrės (užteks kelių sekundžių). Pilame į blenderį brokolių sultinio (maždaug pusę tyrės kiekio), gerai išmaišome. Skiesta brokoliu tyrė ir yra brokolių sriuba.
Pilame sriubą į lėkštes, įberiame keletą ožkos sūrio gabaliukų (dėjau lietuvišką, brandintą ožkų pieno varškės sūrį, pirktą vienoje puikioje lietuviškų delikatesų parduotuvėje netoli Katedros aikšės). Šviežiai įmalame pipirų (aš visuomet naudoju 4 pipirų mišinį, kuriame vyrauja juodieji ir baltieji pipirai, o greta jų dar būna ir žaliųjų pipirų bei rožinių žirnelių, kurie iš tikro yra visai ne pipirai, o uogos, savo šildančiu, kadangių uogas menančiu, aromatu sušvelninančios pipirinį aštrumą). Apšlakstome savo geriausiu turimu alyvuogių aliejumi. Gordonas dar rekomenduoja apibarstyti šviežiai paskrudintomis migdolų drožlėmis, tačiau aš riešutų vartoju labai mažai (turbūt reikėtų sakyti pernelyg mažai) ir jų čia nedėjau ir nepasigedau.
Tai yra viskas. Puiki, tiršta, Atogrąžų miškų žalumo brokolių sriuba. Ožkų sūris ir alyvuogių aliejus dera tobulai. Gordon keeps it simple.

Try some other hashtag or username
Sekite Naujienas:
Try some other hashtag or username
Pameginau ir patiko. Spalva gavosi exactly as seen in picture. Beveik raw brokoliu skonis neprimine jokios kitos trintos brokoliu sriubos kurios yra teke ragaut, na, kitaip ir negaletu buti kai trinamas ingredientas yra tik vienas. Fetos megejas nesu didelis, bet su brokoliais ji derejo pasakiskai!
Pauliau, smagu klausytis. Man taip pat čia atsiskleidęs brokolių skonis buvo naujiena skonio receptoriams. Ir kas labiausiai patiko, kad šią sriubą yra lengviau paruošti nei pagal bet kokį kitą girdėtą receptą. Žavesys slypi paprastume.