Tai yra dar vienas patiekalas su bolivinėmis balandomis, kurį mintyse nešiojausi gerus metus. Su bolivinėmis balandomis aš Jus jau pažindinau čia ir čia, tad negalėtumėte skųstis, kad kalbu neaiškiais žodžiais ir savo receptuose naudoju tai, ko Lietuvoje ir su žiburiu nerastum didžiausiame prekybcentryje. Bolivinės balandos pasaulyje populiarėja geometrine progresija, tas jų kainos kyla tiesiog nuolat. Jeigu prieš 4 metus aš 500 gramų pakuotę pirkdavau po 10-12 Lt, tai šiuo metu tenka pakloti ir arti 30 Lt. Yes sir, everybody loves quinoa. Ir kitais metais šios sėklos (vartojamos kaip kruopos) kainuos dar daugiau ir taip toliau. Jas augina pagrinde Bolivijoje ir Peru, Andų papėdėse maždaug 2 km aukštyje, o paklausa yra tokia, kad Pietų Amerikos gyventojai, užaugę ant bolivinių balandų, kaip mes ant bulvių ir kvietinių miltų, jau nebeišgali balandų nusipirkti patys ir verčiau ją eksportuoja, nes tai yra labai geras verslas. Jei norėsite pasidomėti, siūlau paskaityti 2013 m. vasarą publikuotą straipsnį apie balandų ekonomiką (anglų k.) čia.
Taigi kol dar turiu galimybių nusipirkti kokybiškų, ekologiškai augintų bolivinių balandų, tol gaminsiu su jomis visokius įdomus dalykus. Esu minėjusi, kad internetuose pamačiau žavų straipsnį su 32 be galo skirtingais balandų receptais, ir aš daugelį jų (visus, kurie nesaldūs) noriu išbandyti. Pagaliau atėjo eilė balandų sušiams. Aš žiauriai mėgstu sušius, ypač su žalia lašiša ir tempura krevetėmis. Vegetariškos versijas man irgi tinka. Tik niekuomet netraukia saldūs sušiai su vaisiais ir tie, kur su mėsa. Nes nei cukraus pilni vaisiai, nei kepta kiauliena čia man nedera, nors tu ką. Aišku, skonio reikalas, aš tik pasisakau FIY.
Sušius gaminame su bet kurios rūšies/spalvos balandomis. Aš kadangi labai vertinu raudonąsias dėl jų puikaus aromato ir dar puikesnės išvaizdos (ar gali palikti abejingų toks vaizdas, kaip nuotraukoje viršuje?), tai visą ką stengiuosi gaminti su jomis. Pasikartosiu, raudonos turi daugiau skonio nei baltos. Baltos yra blyškios visomis prasmėmis.
Didelei lėkštei sušių (~18-20 gabaliukų) reikės:
– 150 g bolivinių balandų sėklų;
– daržovių sultinio balandoms virti (2,5 karto didesnio tūrio nei sėklų; visuomet pilu iš akies, o perteklių vėliau, jam esant, nupilu);
– 2-2,5 val.g š. sušių ryžių pagardo su ryžių actu (neturėjau ir labai gailėjausi, tad primygtinai siūlau įsigyti);
– 1 trumpavaisio agurko;
– pusės prinokusio avokado;
– ~40 g fetos sūrio (ne fetuvos, ne fetos tipo ir ne fitaki);
– 3-5 vnt. saulėje džiovintų pomidorų (turėtų būti minkšti arba marinuoti aliejuje);
– 3 vnt. nori dumblių lakštų;
– sojų padažo ir wasabi pastos patiekimui (man patinka Kikkoman ir Arche produkcija).
Iš pradžių išverdame balandas daržovių sultinyje pagal gamintojo instrukciją. Nupilame bet kokį vandens perteklių ir pamažu, nuolat maišydami, supilame sušių actą. Actas suteiks to labai reikalingo saldžiarūgščio skonio balandoms ir sušių skonis taps artimesnis sušiams. Balandas paliekame atidengtas, kad šiek tiek pravėstų ir nedegintų pirštų gaminant.
Avokadą, pomidorus, agurką ir fetą susipjaustome plonomis riekelėmis ir atsidedame į šoną. Pasiruošiame vandens dubenėlį sušiams lipdyti ir bambukinį kilimėlį sušiams vynioti:
Nuotraukoje matote tikrai per daug įdarui paruošto sūrio ir daržovių, tad ir Jums nesiūlau tiek prisipjaustyti.
Nori lakštą padengiame plonu, tačiau vientisų balandų sluoksniu, palikdami – 1-2 cm viršų ir apačią neužpildytus. Ant viršaus sluoksniuojame avokadą, agurkus, fetą ir džiovintus pomidorus:
Tuomet sudrėkiname įdaro nepaliestą lakšto apačią ir viršų – tai padės sušiams geriau sulipti. Švelniai paspausdami vyniojame iš apačios į viršų, pirštais prilaikydami, kad įdaras išliktų savo vietoje. Suvynioję galime dar kiek paspausti, nenuėmę bambukinio kilimėlio. Suvyniotus sušius pjaustome aštriu šlapiu peiliu (vanduo neleidžia įdarui lipti prie peilio) pageidaujamo dydžio gabalėliais. Negražius galus suvalgome patys, svečiams duodame tik taisyklingus gabalėlius. Dėliojame į lėkštę, šalia patiekiame kokybiško sojų padažo, wasabi pastos, jei kas mėgsta – ir marinuoto imbiero. Skaniausiai valgosi medinėmis lazdelėmis (aš jų nuolat turiu virtuvėje ir su jomis valgau visus Tolimųjų Rytų patiekalus).
Iš esmės sušių įdarą rinkitės pasitelkdami fantaziją. Mano skoniui čia dar labai tiktų kepintos sezamų sėklos, žuvų skraiduolių ikrai, wasabi pasta (taip, sušių viduje). Internetuose mačiau, kad kiti dar deda garuose virtas morkas, saldžiąsias bulves, kepintas migdolų riekeles, špinatų lapelius – atsiduokite savo slapčiausioms fantazijoms ir norams.
Sušiai yra sveikas maistas. Čia mažai riebalų, užtat gausu baltymų ir angliavandenių. Keletas gabaliukų ir tu jau sotus, skrandis neapsunksta. Aš, tiesa, sušius valgau tol, kol jų yra. Tai reiškia, kad mano skrandis vistik šiek tiek apsunksta po tokių pietų, bet ir tai neilgam. Sušiai greitai dingsta ne tik nuo lėkštės, bet ir iš skrandžio – tai yra pakankamai lengvai virškinamas, tačiau sotus maistas.
